Tačiau ar nevertėtų remtis kaimynų lenkų patirtimi, kai šventos vietos, pritraukia tūkstančius katalikų-turistų? Kai nedideli miesteliai pradeda iš to gyventi? Ne vienas yra pasakęs, kad Šiluva – Lietuvos perlas, bet ką daryti, kad apie tą perlą suktųsi gyvenimas ne vieną savaitę Šilinių metu, o visus metus?
Trūksta „pasauliečio“ specialisto
„Šiluva yra pagrindinis Raseinių krašto traukos objektas. Jis puikiai pritaikytas piligrimams ir turistams. Tačiau Šiluvai labai trūksta „pasauliečio“ turizmo specialisto. Į šią seniūniją atvyksta didelis skaičius piligrimų, religinių turistų, kurie gauna visą reikalingą informaciją apie šį kraštą. Tai didelis ten dirbančių vienuolių indėlis. Bet vienuolės nereklamuos viso Raseinių rajono, neskatins religinių turistų aplankyti kitų Raseiniuose gražių vietų, ar ne? Būtų puiku, jei turistus kažkas pakviestų lankyti kitas rajono vietas, pasiūlytų maitinimą, nakvynės vietas, edukacijas ir panašiai“, – sako Raseinių turizmo ir verslo informacijos centro „Atrask Raseinius“ vadovas Arnas Zmitra.
Mūsų pašnekovo vizija – turistų autobusas, judantis nuo automagistralės per Raseinių miestą, aplankant Maironynę, Lyduvėnų tiltą, Kryžių keliu į Šiluvą. Arba važiuojantis senuoju vaizdingu Žemaičių plentu aplankant Ariogalą, Ugionis, Betygalą ir tada Šiluvą. Išalkę turistai būtų pamaitinami naminiu kugeliu arba cepelinais Betygalos kaimo bendruomenėje.
„Kad tai suorganizuotume reikia turizmo specialisto. Šiluva neturi būti vienintelis taškas Raseinių rajone, tai tik akcentas aplankant kitas rajono vietas. Šiluvą norėčiau matyti modernėjančią, siūlančią IT paslaugas informacijai gauti. Čia neturėtų trūkti pramogų ir veiklų, kurios trauktų turistus… Kodėl aplink Šiluvą negalėtų atsirasti kempingas ar stovyklavietė? Gal reiktų pamąstyti apie kryždirbių dirbtuves? Šiluva negali užsidaryti tik religinio turizmo rėmuose, ji turi traukti visus turistus, kurie čia rastų ne tik religiją ir atlaidus“, – savo viziją dėstė „Atrask Raseinius“ vadovas A. Zmitra.
Kai Šiluva tampa didmiesčiu
„Šilinių atlaidai mums, kaip šv. Kalėdos, kaip šv. Velykos – metinė šventė. Tomis dienomis Šiluva tampa didmiesčiu. Klebonas yra sakęs, kad atlaidų metu yra išdalinama apie 10 0000 Komunijų. O gi ne kiekvienas piligrimas, tikintis išpažinties eina. Tad drąsiai galime pridėti dar ne vieną tūkstantį apsilankiusiųjų mūsų seniūnijoje“ , – pasakoja Šiluvos seniūnas Juozas Šlepas.
„Nors atlaidai dar tik prasidės, pasiruošimo darbai jau vyksta. Komunalinio ūkio darbuotojai rūpinasi, kad netrūktų biotualetų, šiukšlių dėžių, žymimos prekybai skirtos vietos. Kad miestelis tūkstančius lankytojų pasitiktų svetingai – švarus ir tvarkingas“, – tęsė seniūnas.
Atlaidai – Šiluvos nemaitina
Pasak Šiluvos seniūno, šiandien jau yra surinkta 18 000 eurų rinkliavos už prekybos vietas. Prekybos vietos šiemet brangesnės, rajono taryba šį mokestį padidino nuo 10 iki 15 eurų. Visos surinktos lėšos patenka į Raseinių rajono biudžetą. Pabrangusios prekybos vietos norinčių prekiauti atlaidų metu nesumažino.
„Pagal tai mes sprendžiame, kad prekyba atlaidų metu būna gera. Ir visi norintys pardavinėti, kaip susitarę veržiasi į centrinę gatvę prie bažnyčios. Tačiau aš manau, kad prie šventoriaus tikrai nereikėtų prekiauti kaliošais, tad prižiūrime šį procesą. Kartais tenka priminti, kad Šilinės yra maldos ir susikaupimo vieta. Čia ne turgus“, – šypsojosi seniūnas.
Šiluva – Kelmės ar Raseinių rajone?
Neretai nuskamba ir toks klausimas, pasakojo seniūnas. Trūksta viešinimo ir iš bažnyčios vadovybės ir iš mūsų pusės. Šiluva yra viena iš penkių vietų, kur oficialiai pripažįstamas Mergelės Marijos apsireiškimo faktas.
„Tad Šiluva turėtų būti gyva ne tik Šilinių ar kiekvieno mėnesio 13 dienos atlaidų metu. Po truputį atsiranda norinčių ir gebančių kurti verslą čia. Tačiau dar daug reikia įdėti pastangų, kad Šiluva taptų stipriu traukos centru“,- pasakojo Šiluvos seniūnas J. Šlepas.
