– Pastaruoju metu jau buvo pateikta nemažai informacijos, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. nebeliko gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos, bet galbūt ne visi rajono gyventojai apie tai sužinojo, gal nesuprato. Prašome priminti pagrindinius įsigaliojusio Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo akcentus.
– Asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dabar per 3 mėnesius privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba deklaravimo įstaigai pateikti prašymą įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Šis reikalavimas netaikomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose nurodytiems asmenims.
Tie asmenys, kurie iki 2018 m. sausio 1 d. buvo įtraukti į šią apskaitą ir kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, privalo kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (seniūniją) ir pateikti prašymą įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
Asmenys, nurodę savo socialinius, ekonominius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje (pavyzdžiui, kad jie dirba, mokosi, gauna specializuotas sveikatos paslaugas ir kt.) bei kartu su kita būtina informacija nurodę savo faktinės gyvenamosios vietos adresą, bus įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą toje savivaldybėje 12-ai mėnesių. Jei per nurodytą terminą šie asmenys nedeklaruos savo gyvenamosios vietos ar nepakeis faktinės gyvenamosios vietos, jie privalės vėl kreiptis į savivaldybę su analogišku prašymu. Jei toks prašymas nebus pateiktas, tokie asmenys po 12-os mėnesių bus išbraukiami iš gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos.
Kai kurie žmonės dėl įvairių priežasčių gyvena ne jiems nuosavybės teise priklausančiuose būstuose, bet jų nedeklaruoja. Tačiau tai nereiškia, kad tokie asmenys bus išbraukti iš Gyventojų registro, visi kiti duomenys (vardas, pavardė, lytis, šeimyninė padėtis ir pan.) šiame registre liks. Tokie asmenys privalo per 3 mėnesius kreiptis į savivaldybės instituciją, tai yra į seniūniją, kurios teritorijoje jie gyvena ir pateikti prašymą įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Tai yra būtina pirmiausia tų pačių žmonių labui.
– Kodėl?
– Asmenims, įrašytiems į gyvenamosios vietos neturinčiųjų apskaitą, privalu susitvarkyti deklaruotos gyvenamosios vietos dokumentus, kad jiems nekiltų nepatogumų, pavyzdžiui, registruoti vaikus į darželius ir mokyklas, gauti socialines išmokas, pensijas, socialinius būstus vairuotojų pažymėjimus, socialinius būstus ir pan. Taip pat jiems nebus problemų dėl medikų pagalbos, gydymo bei dėl nemokamos teisinės pagalbos, kurią Savivaldybės specialistas privalo teikti deklaravusiems savo gyvenamąja vietą rajono gyventojams. Antra vertus, įgyvendinant Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatas ir tikslus, renkami ir kaupiami duomenys apie asmenų gyvenamąją vietą, gerinamas viešasis administravimas.
Gyvenamosios vietos deklaravimo klausimu kol kas nesulaukiau interesantų. Girdėjau, kad mūsų seniūnijų darbuotojai aktyviai informuoja rajono gyventojus. Apie rezultatus bus galima spręsti po 3 mėnesių, kai pasibaigs terminas deklaruoti gyvenamąją vietą.
– Kokios dar teisinės pagalbos į jus kreipiasi Raseinių rajono savivaldybės gyventojai?
– Dažniausiai rajono gyventojai kreipiasi šeimos teisės klausimais: tai dėl santuokos nutraukimo, bendrų skolų mokėjimo klausimų išsprendimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu bei vaikų išlaikymo problemų.
Pirminė teisinė konsultacija suteikiama iš karto, jeigu nėra tokios galimybės, gyventojams atsakau per penkias darbo dienas su juo iš anksto aptarus ir suderinus jam patogų laiką konsultacijai ar atsakymo būdą. Jeigu žmogui reikalinga antrinė teisinė pagalba (advokato paskyrimas), jam paaiškinama, kokia kreipimosi tvarka ir kokius reikia pristatyti papildomus dokumentus.
Kiekvienais metais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikiame savo darbo metų veiklos ataskaitą. Pernai į Savivaldybę teisinės pagalbos kreipėsi 949 rajono piliečiai. 2018 metai taip pat prasidėjo gyventojų prašymais dėl santuokos nutraukimo, socialinės globos ir rūpybos, neveiksnumo nustatymų.
– Konsultuodama gyventojus gal susidarėte nuomonę, kodėl Raseinių rajone dažnai išyra santuokos ir dėl to pirmiausia nukenčia vaikai?
– Dažniausiai įvardijamos alkoholio vartojimo, smurto, taip pat sutuoktinio turimų skolų nemokėjimo problemos. Antroje vietoje pagal interesantų poreikius – turto paveldėjimo klausimai. Su jais susiduria tie asmenys, kurie praleidžia įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Tuomet norėdami išspręsti šią problemą, žmonės turi kreiptis į teismą.
Dažnai tenka konsultuoti ir su antstoliais turinčių problemų gyventojus, kurių dauguma – socialinės pašalpos gavėjai. Jiems padedama surašyti prašymus, kad antstoliai neišskaičiuotų skolų iš šią pašalpą gaunančių asmenų.
Visais klausimais reikia gyventojams suteikti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Kartais tenka atsidurti kebliose situacijose, pavyzdžiui, kai tenka susitikti su neadekvačiu asmeniu ir išklausyti jo nelogiškų prašymų. Tačiau kol asmuo teismo sprendimu nėra pripažintas neveiksniu, privalai jį išklausyti ir konsultuoti.
– Pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba galės dar daugiau mažas pajamas gaunančių piliečių. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo patvirtinta minimali mėnesio alga 400 eurų. Kokia šio Vyriausybės nutarimo esmė?
– Atitinkamai pagal patvirtintą minimalų darbo užmokestį bus vertinama antrinę teisinę pagalbą norinčių gauti piliečių pajamos, turtas ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 10 MMA (minimalios mėnesio algos, kuri šiuo metu yra 400 Eur) dydžio, tai yra 4 000 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 3,75 MMA per metus – 1 500 Eur.
Pavyzdžiui, asmuo turi 1 išlaikomą asmenį, tokiu atveju pirmasis pajamų lygis būtų 10*400+3,75*1*380= 5 500 Eur. Asmens, turinčio 2 išlaikytinius pirmasis pajamų lygis būtų 10*380+3,75*2*380= 7 000 Eur ir t.t. Jeigu asmens pajamos per paskutinius 12 mėnesių neviršijo 5 500 Eur turint 1 išlaikomą asmenį arba turint 2 išlaikytinius – 7 000 Eur ir t.t., tokiam asmeniui būtų paskirtas 100 procentų valstybės finansuojamas advokatas.
Išlaikytiniais laikomi:
– bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi vaikai (įvaikiai) iki 18 metų;
– nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys vaikai (įvaikiai) nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.;
– bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi kiti asmenys.
Primenu, kad žmonės, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, gali kreiptis į Savivaldybės administraciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Neturintys gyvenamosios vietos asmenys turi kreiptis į Savivaldybės, kurioje jie gyvena, vykdomąją instituciją.
Laisvės atėmimo bausmę atliekantys piliečiai ir kardomojo kalinimo vietose laikomi asmenys turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą.
Išsamesnė informacija teikiama Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, 117 kabinete.
Raseinių rajono savivaldybės informacija ir nuotr.
