Raseinių naujienų portalas

Kultūra

Arminas Elijošius: „Dainuojamosios poezijos festivalio organizavimas – mano protestas prieš popkultūrą“


Jau 5 metus Raseinių rajone vyksta dainuojamosios poezijos festivalis „Dpoezija Šaltinis“. Toks subalansuotas kūrybai, dainoms, poezijai, draugiškas šeimoms ir gyvūnams (taip drąsiai galima teigti peržiūrėjus FB profilį Dpoezija). Visur laimingi besišypsantys veidai…

„Ir negarsėjam mes nei muštynėmis, nei skandalais ,“ – juokiasi renginio „tėvelis“, vienas iš organizatorių, mūsų pašnekovas Arminas Elijošius. Kodėl tėvelis? Arminas tas žmogus, kuris užsiima visais organizaciniais, finansiniais darbais, kurie kuriantiems ir muzikuojantiems – visiškai svetimi. O kažkam gi reikia viską suplanuoti, sudėlioti, suorganizuoti. Galų gale gi reikia pamaitinti atvykusius, pasirūpinti jų nakvyne, jei patys apie tai nepagalvojo.

Arminas Elijošius – Šiaulių apylinkės prokuroras. „Savo darbinę karjerą aš pradėjau ženkliai romantiškesniu darbu – net 8 metus dirbau miškininku,“- nustebina pašnekovas. Kilęs iš Varnių, miškininku dirbęs Šilalės rajone, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, radikaliai pakeitė savo gyvenimą. Į klausimą, kaip atsidūrė Raseiniuose, Arminas juokaudamas atsakė: „Matyt romantikos reikėjo daugiau negu miške, išėjau dirbti į policiją, tapau tardytoju. Du metus dirbau Šilalėje, o po to su visa šeima persikėlėme į Raseinius.“ Tad ir kalbame apie prokuroro darbą, meilę džiazui ir maištą prieš popkultūrą.

– Labai sudėtinga lyginti dvi tavo profesijas: miškininko ir prokuroro. Toks gan radikalus šuolis.

– Miškininko darbe žinoma, nemažai romantikos. Paukščiukai čiulba, gėlytės žydi, miškas kvepia. Tačiau iš esmės tai labai konkretus ir ūkiškas darbas. Mišką reikia sodinti, auginti, prižiūrėti, pardavinėti. Tardytojo darbas irgi labai konkretus. Prieš tave sėdi nusikaltęs žmogus, reikia ištirti aplinkybes, išsiaiškinti tiesą. Smagu, kai rezultatai yra, kai padedi nukentėjusiam.

– Kas tau sunkiausia prokuroro darbe?

– Darbas prokuratūroje šiandien jau kitoks nei anksčiau. 1999 m. kai pradėjau dirbti, dirbome su labai rimtomis bylomis, vagystėmis, nužudymais, išžaginimais.  Pasikeitus tvarkai, mes likome labiau tyrėjų prižiūrėtojai. Sunkesnės, įdomesnės bylos dabar nukeliauja į apygardas.  Darbo specifika pasikeitė, iš vienos pusės lyg ir lengviau, iš kitos pusės trūksta to sunkesnio, bet įdomesnio darbo.

– O meilė dainuojamajai poezijai, tai galimybė pabėgti nuo realybės? Kaip šis pomėgis atsirado tavo gyvenime?

– Sakyčiau tai greičiau pabėgimas į kitą realybę. Juokaujant reikėtų pasakyti, kad romantikos trūkumą darbe taip kompensuoju. Susidomėjau bardų kultūra jau labai seniai. Raseiniškiai turėtų gerai prisiminti bardą Kastytį Petrylą. Jo entuziazmo dėka buvo surengti net 5 bardų žygiai per Lietuvą. Kastytis kažkaip sugebėjo mane įtraukti. Pats aš nei kuriu, nei groju, nei dainuoju. Buvau tik ištikimas klausytojas. Pamačiau, kad didžioji dalis atlikėjų neturi organizacinių gebėjimų. Jie ant scenos gali dušią išlieti, bet patiems susiorganizuoti sceną, galimybę pasirodyti – labai sudėtinga. Ir kažkaip tie rūpestėliai atgulė ant mano pečių.  Visko pradžia net juokinga buvo. Nebuvo jokios bardų įstaigos, organizacijos, tik kažkokie kito rajono pavyzdiniai įstatai, kurie visiškai prasilenkė su galiojančiais įstatymais. Na, po visų neromantiškų dokumentų tvarkymo, jau kelinti metai gyvuoja asociacija „Dpoezija“.

– O kuom Raseinių rajone organizuojamas festivalis skiriasi nuo kitų tokio pat pobūdžio festivalių Lietuvoje?

– Pernai metais festivalyje dalyvavęs bardas Virgis Stakėnas pasakė, kad nedaug tokių renginių, o gal ir vienintelis, kur atlikėjai koncertuoja be jokio atlygio. Aš nepasakysiu, kas juos čia traukia, bet tikiu, kad dvasia ir atmosfera, kurią mums pavyksta sukurti. Festivalio kokybė keičiasi, atvyksta vis daugiau svečių iš užsienio. Ir neapsiribojame tik muzika ir poezija, vyksta daug įdomių veiklų ir žiūrovams ir atlikėjams. Vienais metais buvo atvykęs kalvis, kuris norinčius mokino ir leido nusikalti smuiko raktą. Tikiu, kad pas daugelį namuose jie dar tebekabo.

– Arminai, o kam tau to reikia? Suorganizuoti kelių parų renginį – didžiulis darbas.

– Aš pats sau šį klausimą užduodu kiekvienais metais. Bet gal čia mano protestas prieš popso įsigalėjimą, tokia maišto forma (juokiasi). Yra žmonių kurie mėgsta kitokią muziką. Aš pats džiazo, bliuzo gerbėjas, mėgstu bardų muziką. Noriu, kad ta kitokia muzika turėtų savo sceną.  Turi būti atsvara ir alternatyva popsui.

– Festivaliuose šalia tavęs visuomet yra žmona Alma. Ji tavo atrama? Ar kaip tik vis bara, kad gal jau gana?

– Festivalio rengimui niekada nebuvo tiek lėšų, kiek jų reikėtų. Daug darbų atlieka savanoriai. Organizuojant tokį renginį neužtenka vien paruošti sceną, pamaitinti atlikėjus. Ne retas atvejis, kai atlikėjas atvažiuoja tik gitarą į rankas pasiėmęs. Tai žmonos Almos indėlis čia didžiausias. Ji daro viską: ir puodus maišo, ir su atlikėjais bendrauja, tvarką ir švarą prižiūri.

– Judu esate tarsi festivalio tėveliai?

– Darbus esame pasiskirstę. Už meninę dalį atsakingas Jonas Baltokas, jis sukviečia visus kuriančius ir grojančius. Yra kurie užsiima komunikacija. Rosvaldas Kunickas, kurio sodyboje vyksta renginys – tituluojamas mūsų renginio mecenatu, jis mums leidžia naudotis be proto gražia jo namų aplinka. Mano ir Almos reikalas – ūkinė dalis. Tai kiek čia mudu tėveliai, nežinau…

– Ar nebuvo minčių pasakyti, jau gana, pavargau?

– Tai praktiškai po kiekvieno renginio! (juokiasi). Bet taip trunka neilgai, vos keletą dienų, kol iš galvos išgaruoja rūpesčiai. Tada peržiūri nuotraukas, filmuotą medžiagą, pagalvoji ką reikia padaryti geriau.

– Tai ar kitai metais bus festivalis „Dpoezija Šaltinis20“?

– Taip! (nuskamba tvirtas, abejonių nepaliekantis atsakymas).

Nuotraukos iš socialinių tinklų

Subscribe
Notify of
guest
2 Komentarų
Naujausi
Seniausi Most Voted
Inline Feedbacks
Žiūrėti visus komentarus
Ana

Arminai,

kaip malonu matyti ir paskaityti apie seną pažįstamą. Sėkmės Jums, mielieji.

Gintarius

Šventa tiesa čia surašyta.
.
Jei ne tie du geradėjai, festivalis būtų perpus menkesnis, skurdesnis ir palaidesnis, bei mažiau patikimas. Faktas. Mokslo įrodytas :))

Belieka padėkoti Arminui su Alma. Nuostabūs augintojai jūs, dori ir mieli globėjai. Pasiaukojantys nukvakusių menininkų patronai. Vienas pailgas ir gardus A.Č.I.Ū.
.
Nes Meilė viena Širdies milijonuos.
.
Gintarius 😊

Contact Us