Raseinių naujienų portalas

Kita

Kas vyksta mūsų rajono vadovų galvose? (papildyta ministerijos informacija)

Vakar tarp kultūros darbuotojų (bibliotekininkų, muziejininkų, kultūros specialistų) pasklido žinia, kad jiems siūloma „solidariai“ skelbti prastovas. Pasidomėjus, šią informaciją patvirtino įstaigų vadovai.

Pasirodo, nuotoliniu būdu surengtame savivaldybės mero A. Bautronio ir administracijos direktoriaus E. Jonylos susirinkime su kultūros įstaigų vadovais, buvo paskelbta tokio pobūdžio rekomendacija. Raseinių rajono vadovai išsakė mintį, kad tikisi gauti kompensaciją iš Vyriausybės, kai darbuotojams mokamas tik minimalus darbo užmokestis prastovos metu.

Labai keista rajono vadovų  užgaida realiai prasilenkia su Darbo kodeksu, kuriame aiškiai išskiriama: Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka;

Didžioji dalis įstaigų, įmonių vadovų su Darbo kodeksu susipažinę ir pakankamai gerai. Tad logiška, kad kilo klausimas, kaip, kas ir iš kur kompensuos jų darbuotojams neišmokėtas dalis algos, kai Darbo kodekse savivaldybės įmonės yra išskirtos.

Tarp darbuotojų kilo didžiulis nepasitenkinimas, daugelis jų jau buvo susidėlioję darbą, veiklas nuotoliniu būdu. Dalis jų kreipėsi į savo profsąjungas. Nemažą streso dozę patyrė įstaigų vadovai, kuriems nuo vakar teko sukti galvas, kaip šią informaciją perduoti savo darbuotojams.

Išaušo naujas rytas ir situacija pasikeitė. Mūsų žiniomis Raseinių rajono vadovai prastovų galimybę pasiliko ateičiai, šiandien jau yra rekomenduojama darbuotojus išleisti atostogų. Tačiau šios dienos LR neeiliniame Seimo posėdyje Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kalbėjo, kad savivaldybių vadovams yra siūloma išlaikyti tą patį pajamų lygį savo darbuotojams, kaip ir net karantino metu, niekas neatėmė teisės pasirinkti atostogas, tada kada darbuotojas pageidauja.

Video:

Nuotrauka iš www.raseiniai.lt

Karantino dėl koronaviruso metu ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.  Į tokias subsidijas pretenduoti negali biudžetinės įstaigos, kadangi lėšos darbuotojų atlyginimams jų biudžetuose yra numatytos  iš anksto. Deja, pasitaiko atvejų, kai biudžetinių įstaigų darbuotojai priverstinai raginami eiti nemokamų atostogų arba skelbiama prastova.

„Jeigu biudžetinė įstaiga negauna subsidijos, tai nereiškia, kad dėl to ji gali imtis tokių priemonių kaip priverstinės nemokamos darbuotojų atostogos. Tikrai galima surasti abiem pusėms priimtiną sprendimą, kaip pasielgti tokioje situacijoje. Juolab, kad lėšos darbuotojų atlyginimams jau yra numatytos įstaigų biudžetuose“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Ministras L. Kukuraitis pabrėžia, kad Vyriausybė primygtinai ragina visą biudžetinį sektorių darbuotojams išlaikyti tokį patį darbo užmokestį, kad jų pajamos per šį sudėtingą laikotarpį nesumažėtų. Jeigu dėl vienos ar kitos karantino metu sustabdytos veiklos krenta biudžetinių įstaigų pajamos, šiuos praradimus reiktų spręsti ne darbuotojų sąskaita, bet kartu su biudžetų asignavimų valdytojais ieškoti būdų, kaip kompensuoti patiriamus praradimus.

NUOTOLINIS DARBAS. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad kai biudžetinėse įstaigose darbą karantino dėl koronaviruso metu rekomenduojama vykdyti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina tam tikras funkcijas atlikti darbo vietoje arba privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų darbų atlikimą.

Prašyti dirbti nuotoliniu būdu galima visais, net ir su koronavirusu nesusijusiais, atvejais. Remiantis Darbo kodeksu, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Darbdavys, atsižvelgęs į darbo organizavimo ypatumus, vertina, ar gali suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įvertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų specifika, tai, ar nuotolinis darbas nesukeltų per didelių sąnaudų darbdaviui.

DARBUOTOJŲ ĮTRAUKIMAS Į KITAS VEIKLAS. Jeigu tiesioginių pareigų dėl karantino biudžetinės įstaigos darbuotojui sumažėjo, galima įtraukti jį į kitų įstaigos veiklai reikalingų funkcijų atlikimą. Pavyzdžiui, savivaldybių administracijose darbo krūviai pakito skirtingai: vieniems padaliniams darbų sumažėjo, kitiems – padaugėjo. Jeigu savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus darbuotojai šiuo laikotarpiu turi mažai darbo, galima jiems pasiūlyti atlikti šiuo metu reikalingesnes funkcijas, pavyzdžiui, padėti organizuoti gyventojų saviizoliaciją savivaldybės patalpose, prisidėti prie koronaviruso prevencijos. 

PALANKUS METAS GILINTI ŽINIAS. Karantino laikotarpis taip pat – palankus metas darbuotojų mokymuisi nuotoliniu būdu. Kursų organizatoriai netruko persiorientuoti ir daugelis jų naujų įgūdžių moko nuotoliniu būdu, pasitekdami įvairias interneto platformas. 

Ką daryti, jei darbdavys verčia eiti atostogų

Darbdaviai negali versti darbuotojų be jų sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu jis yra sukaupęs jų daugiau nei už metus.

Atostogų prašymą pagal savo poreikį teikia darbuotojas, o darbdavys, atsižvelgdamas į atostogų suteikimo eilę, sprendžia, ar šiuo metu gali prašymą tenkinti.

Jei darbdavys reikalauja, kad darbuotojas eitų atostogų, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

Išėjus nemokamų atostogų atostoginiai nėra mokami. Svarbu žinoti, kad neapmokamų atostogų metu darbuotojas nėra draustas socialiniu draudimu, bet aktualiausias šiuo atveju sveikatos draudimas. Jeigu darbuotojas bent vieną dieną per mėnesį dirbo, tuomet už tą mėnesį susimokėti privalomojo sveikatos draudimo savarankiškai nereikia – draudimas galioja. Jeigu neapmokamos atostogos trunka ilgiau nei mėnesį, privalomojo sveikatos draudimo įmoką reikia susimokėti savarankiškai.

Šiuo metu privalomojo sveikatos draudimo įmoka siekia 42,37 eurus per mėnesį.

Subscribe
Notify of
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
Žiūrėti visus komentarus

Contact Us