Ugniagesiai kasmet su nerimu laukia prasidedančio šildymo sezono. Kaip rodo gaisrų statistika, daugiausia aukų ir nuostolių būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Kol šalčiai dar kaip reikiant nepaspaudė, kiekvienas geras šeimininkas dar turi laiko apžiūrėti ir, jei reikia, suremontuoti krosnis, židinius, išvalyti dūmtraukius. Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50×70 cm skardos lakštas. Jei po ilgo nekūrenimo laiko užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, privaloma nedelsiant išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, reikia kuo skubiau užgesinti ugnį kūrykloje, sandariai uždaryti krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro. Būtina kuo skubiau kviesti ugniagesius telefonu 112.
Pagrindinės taisyklės žmonėms, kurie šaltuoju metų laikotarpiu kūrena krosnis:
- neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų; bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą; nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis;
- nenaudokite krosniai pakurti lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) – tai labai pavojinga;
- neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos prižiūrėti mažamečiams vaikams;
- nelaikykite atvirų durelių;
- baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti;
- baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs – per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis. Išsiskiriančios smalkės yra labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas, mieguistumas, sąmonės netekimas.
Pavojingi ir elektriniai šildytuvai
Šildymo sezonas grėsmingas ne tik tiems gyventojams, kurie šildosi kūrendami krosnį. Ne ką mažiau pavojingi ir elektriniai šildytuvai. Svarbiausia taisyklė, kurią turi atminti asmenys, naudojantys elektros šildytuvus, jog šis prietaisas privalo būti sertifikuotas. Ant elektrinių prietaisų negalima džiauti skalbinių, nes elektra ir vanduo – pavojingi kaimynai. Be to, kiekviena medžiaga, veikiama šilumos, turi savą užsiliepsnojimo temperatūrą, tad nemažai gaisrų kyla dėl to, kad šildytuvai paliekami per arti įvairių daiktų – spintų, minkštasuolių, užuolaidų. Šildytuvą reikia statyti erdvioje vietoje, atokiau nuo baldų ir sienų. Negalima šildytuvo palikti be priežiūros. Būtina atsiminti, kad ir tepaliniai elektriniai šildytuvai nėra apsaugoti nuo gamyklinio broko, tad ir jais negalima pasitikėti šimtu procentų. Trūkus tepalo skyriui ir tepalams išsiliejus ant kaistančio šildytuvo, gali kilti gaisras. Elektriniai prietaisai pavojingi, nes gali sukelti trumpą jungimą. Norint to išvengti, negalima jungti šildytuvo į vieną elektros lizdą kartu su kitais prietaisais.
Kad būtų išvengta žmonių žūčių ir ugniagesiai galėtų laiku atskubėti į pagalbą, užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite pasitikti ugniagesių gelbėtojų.
Įsigykite bei gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.
Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorė Ilona Kubilienė
