Seimas apsispręs, ar leisti diegti naują apie 90 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo, vadinamąją e-tolling sistemą, kai rinkliavos dydis bus siejamas ne su laiku, o nuvažiuotu atstumu. 

Seimas antradienį balsuos už tai numatančias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas. 

Nauja kelių apmokestinimo tvarka turėtų veikti nuo 2023 metų, o investicijos į ją, kaip prognozuoja Susisiekimo ministerija, atsipirktų per trejus metus. 

Privalomoji įmoka būtų skaičiuoja atsižvelgiant į transporto priemonės tipą ir išmetamųjų teršalų kiekio euro standartus. Mokestis būtų imamas tik už vykimą valstybinės reikšmės magistraliniais keliais. Valstybiniai krašto ir rajoniniai keliai taip pat gali būti apmokestinami, jeigu transporto priemonės, siekdamos išvengti mokesčių, savo kelionėms ims rinktis juos, o ne magistralinius kelius. Važiavimas vietinės reikšmės keliais nebūtų apmokestinamas.  

Ribinis mokestis įvairiems autobusams ir lengvoms (iki 3,5 tonos) krovininės transporto priemonėms siektų 3,5-7 cento už nuvažiuotą kilometrą, sunkesnėms – 5-16 centų. 

Nuo šio mokesčio būtų atleistos specialiųjų tarnybų, krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemos transporto priemonės, vietinio susisiekimo maršrutais, nurodytais leidimuose, važiuojantis visuomeninis transportas, neįgaliesiems vežti ar vairuoti pritaikyti automobiliai ir autobusai. 

Minimalūs tarifai būtų taikomi ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, jeigu iš žemdirbystės gauna daugiau kaip pusę pajamų bei kai gabens jiems priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir turi važtaraštį, patvirtinantį, kad krovinio siuntėjas, gavėjas ir vežėjas sutampa.

Taip pat mažiausi kelių rinkliavos tarifai būtų taikomi tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais važiuojančiam transportui.

Kelių rinkliavos sistemos sukūrimo ir įdiegimo finansavimui užtikrinti Lietuvos automobilių kelių direkcijai Vyriausybė skirtų ne daugiau kaip 90 mln. eurų iš Ateities ekonomikos DNR plano arba suteiktų valstybės garantiją ne didesnei paskolai.