Prieš 24 m. baigęs Kauno aukštesniąją miškų mokyklą, būdamas 18 m. pradėjo dirbti eiguliu tuometinėje Kaišiadorių miškų urėdijoje. Nuo 2001 m. iki 2007 m., vadovavo savo individualiai įmonei, teikusiai miškų inventorizacijos, kitas miškininkystės paslaugas, tuo pačiu metu kitoje privačioje medienos ruošos ir perdirbimo įmonėje dirbo direktoriumi gamybai. Nuo 2007 m., laimėjęs valstybės tarnybos konkursą, sugrįžo dirbti į valstybinį sektorių – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyrių. Pagrindinė veiklos sritis – valstybinių miškų valdytojų veiklos kontrolė. Nuo 2016 m. iki 2018 m. dirbo VĮ Jonavos miškų urėdijos vyriausiuoju miškininku, o nuo 2018 m. sausio mėn. – VĮ Valstybinių miškų urėdijos Jonavos regioninio padalinio vyriausiuoju miškininku, laikinai einančiu padalinio viršininko pareigas. Įvairiais laikotarpiais tęsė studijas, kurių metu tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete, vėliau Aleksandro Stulginskio universitete, įgijo miškininkystės bakalauro, ekologijos ir aplinkotyros magistro bei miškininkystės magistro laipsnius.
Kokie iššūkiai jus pasitiko po Urėdijų reformos?
Vienas iš pagrindinių – nuraminti, suvienyti darbuotojus bendram darbui. Po bet kokių pertvarkų kažkiek sutrinka iki tol vykę procesai, todėl nemažai pastangų pareikalavo visų darbų, procesų tęstinumo užtikrinimas. Tiek miško želdinimo ar kiti miškininkystės darbai, tiek medienos ruošos apimtys, tiek medienos prekybos sutarčių vykdymas nesustoja, kad ir kokios pertvarkos būtų įgyvendinamos. Nuo 2019 m. sausio 1 d. numatome sujungti kol kas atskirai funkcionuojančius Raseinių ir Tytuvėnų regioninius padalinius (buvusias Raseinių ir Tytuvėnų miškų urėdijas). Nors šiuo metu tiek viename padalinyje, tiek kitame padalinyje vykdomos panašios funkcijos, tačiau vis tik kiekviename padalinyje yra sava specifika, savos problemos, todėl vadovauti dviem padaliniams vienu metu – nelengva. Paprastai, iki pietų darbuojuosi viename padalinyje, antrą dienos pusę – kitame. Kaip juokauju – pradėjau pastebėti, kad paroje per mažai valandų…
Ar jaučiais darbuotojų, specialistų trūkumas įvedus reformas? Raseinių urėdiją paliko nemažas skaičius darbuotojų.
Darbuotojų trūkumas jaučiasi. Ir tas trūkumas yra abiejų padalinių – tiek girininkijose, tiek administracijose. Ypač tai pasijaučia darbuotojų atostogų ar ligos metu. Darbo funkcijų nesumažėjo, tas pačias funkcijas viename padalinyje vykdo vienas darbuotojas, kitame – kitas. Tad funkciją, kurią galėtų atlikti vienas darbuotojas, šiuo metu, kol funkcionuoja atskiri padaliniai, vykdo keli. Taip pat, reikėtų pastebėti, kad nesančių darbuotojų funkcijos pavestos kitiems darbuotojams, tad darbo krūviai tikrai yra dideli.
Norisi tikėti, kad reformos metu urėdiją savo noru palikę darbuotojai, sprendimus priėmė gerai viską apsvarstę, įvertinę savo poreikius, lūkesčius. Bet… Ryški tendencija – daugiau darbuotojų nesutiko dirbti naujoje įmonėje tose urėdijose, kurių kolektyvinėse sutartyse buvo numatytos didesnės išeitinės išmokos.
Gal pasikartosiu, tačiau visi darbai, kurie vyko iki reformos, nesustojo. Miškas toliau auga, mediena yra ruošiama, miškai atkuriami, prižiūrimi. Ir toliau miškams reikia ir reikės juos prižiūrinčių specialistų. Štai susijungus Raseinių ir Tytuvėnų padaliniams į vieną, pagal patvirtintą struktūrą, visi dabartiniai darbuotojai turės darbo. Netgi kol kas trūksta darbuotojų: 2 girininkų, 2 girininko pavaduotojų, 1 eigulio, 2 medienos meistrų. Netolimoje ateityje, jei neatsiras norinčių į šias pozicijas darbuotojų iš kitų padalinių, skelbsime atrankas naujiems darbuotojams.
Kokius reformos pliusus matote jūs, kaip naujasis vadovas?
Valstybinių miškų sektorius senokai buvo pribrendęs pokyčiams. Naujas vienos įmonės kvėpavimas, tikėtina, dar tik jungiasi, nes pirmiausiai vyksta darbų, procesų, praktikų susiderinimas ir suvienodinimas. Vis tik jau ir šie metai parodė, kad veikdami kaip viena įmonė, nemažai darbų organizuoti galime ir lanksčiau, ir efektyviau. Tarkim, nespėja vieno regioninio padalinio specialistai medienos ruošos darbų, o kaimyniniam padalinyje jau viskas padaryta. Tokiu atveju technika ir žmonės greitai nukreipiami į kitą teritoriją, ir visi darbai sklandžiai ir laiku pabaigiami. Čia bene akivaizdžiausias pavyzdys, kaip efektyviau gali būti panaudojami vienos didelės įmonės resursai.
Kitas pavyzdys – skirtingų padalinių miškuose dirbančių specialistų atlyginimai. Anksčiau galėjo skirtis ir iki 2 kartų, nors darbus žmonės dirbo visiškai tokius pačius. Tie skirtumai, kurie buvo patys ryškiausi, nuo birželio jau pradėti naikinti. Vienodas apmokėjimas už vienodą darbą, suteiks darbuotojams vidinio teisingumo ir daugiau motyvacijos vykdyti priskirtas funkcijas.
Manau, kad kuo toliau, tuo labiau išmoksime elgtis ir gyventi kaip viena įmonė, mokysimės ne tik iš savo klaidų, bet ir apskritai – plėsime savo akiratį apie tai, kaip geriau miškuose tvarkytis, kokia patirtim mūsų kolegos gali pasidalinti Lietuvoje ir už Lietuvos ribų, o esant reikalui ir galimybei, eisim vieni kitiems į pagalbą.
Ko palinkėtumėte miškininkams profesinės dienos proga?
Savo kolegoms miškininkams profesinės dienos proga, noriu palinkėti ramybės, susitelkimo, ryžto, atkaklumo, stiprios sveikatos, drąsių idėjų bei jų įgyvendinimo. Kantrybės bei tikėjimo, kad vykdomais darbais sustiprinsim miškininko profesijos prestižą!
