Raseinių naujienų portalas

Naujienos

Raseinių krašto verslininkas Rasius Juškys: Man svarbiausia yra kokybė, ne kiekybė

Kuo svajojote būti vaikystėje?

Užaugau Viduklės kaime, mano mama dirbo ligoninėje, o tėvelis sunkvežimio vairuotoju. Pamokų metu pro langą matydavau, kaip tėtis sunkvežimiu veždavo smėlį, paslapčia norėdavau būti tos didelės transporto priemonės vairuotoju. Per atostogas praktiškai visą tėčio darbo dieną praleisdavome drauge, važiuodavome į karjerą, kur mus supdavo sunkioji technika, sunkvežimiai, traktoriai ir pan. Namuose taip pat, kur pažvelgsi stovėjo visokiausi dirvos apdirbimo agregatai. Tikriausiai aplinka pasufleravo tuometinę mano svajonę būti sunkvežimio vairuotoju.

Ar vaikystėje buvo matyti, kad turite verslininko gyslelę?

Ankstyviausias verslo pavyzdys, kuris atkreipė mano dėmesį buvo sumani ir iniciatyvi močiutė. Neabejotinai verslininko gyslelė atsirado arba iš genų, arba iš aplinkos, kurioje augau. Sekmadieniais tradiciškai keliaudavome pas senelį, o jis vietoje saldainių duodavo pinigėlį, todėl kiekvieną gautą monetą skubėdavau mesti į taupyklę. Nuo mažų dienų žinojau, kad norėdamas save palepinti, pvz. atsigerti limonado iš  aparato, turiu pats užsidirbti ir susitaupyti.

Kaip kilo mintis užsiimti naftos produktų prekyba?

Kai tėvelis įsidarbino Viduklės kuro bazėje ir tapo kilnojamos kolonėlės (sunkvežimis su priekaba, kurioje buvo įvairių rūšių benzinas) vairuotoju, pradėjau pažinti naftos produktus, juos atskirti, žinojau, kaip įsipilti, kam naudojami degalai ir t.t. Laikui bėgant supratau, kad tai yra perspektyvi niša, joje įžvelgiau savo sėkmę. Iš pradžių klientai įtariai žiūrėjo į vaikėzą jiems siūlantį kurą, tačiau vėliau suprato, kad galiu išpildyti visus jų lūkesčius ir dar daugiau.

Ar degalinių tinklas sąmoningai tapo šeimos verslu?

Nuo pat pirmų įmonės žingsnių visa šeima buvo kartu, dažėme sienas, kūrėme dizainą ir visose degalinėse įdėjome dalelę širdies, kad ir kaip banaliai tai skambėtų. Mano manymu, jei vienas šeimos narys yra paskendęs savo darbe, versle, hobyje, tuomet likusiems nebelieka nieko kito, kaip prisidėti (juokiasi).

Kaip kilo mintis įmonę pavadinti „Naftrus“?

Šis pavadinimas gimė labai greitai. Norėjau, kad jame susijungtų žodžiai „nafta“, „transportas“ ir mano vardas „Rasius“, sudėjus gavosi „Naftras“, tačiau man šis junginys neskambėjo patraukliai, tai pasufleravo pavadinimą „Naftrus“, kuris asocijavosi su pasididžiavimu, taurumu (šviesus, skaidrus, taurus).

Ar planuojate darbus?

Esu dalyvavęs paskaitoje, kurioje turėjau užduotį, pasižymėti penkių ir dešimties metų planus. Jei dabar atversčiau „Idėjų knygą“ pamatytumėme, kad liko tik vienas punktas, kuris dėl sąmoningų priežasčių nėra įgyvendintas. Įmonė turi išankstinius planus, kurie pildomi kiekvieną dieną. Žingsnių žymėjimas ateities tikslų link, mums atneša ramybę.

Kuo  užsiimate laisvalaikiu?

Mėgstu  žaisti krepšinį, ledo ritulį, stalo tenisą, badmintoną, važinėti dviračiais ir slidinėti. Leisdamasis nuo kalno apie nieką negalvoju, aišku, tikriausiai todėl, kad bijau nukristi (juokiasi). Kasdienybėje kol užmiegu suku galvą apie įmonę, verslą, jo gerinimą, kartais save pagaunu, jog per mažai mąstau apie artimus žmones. Tikriausiai esu toks ne vienas Lietuvoje (šypsosi).

Įkvepiantis verslo pavyzdys.

Suomijos kapitalo įmonė „Neste“ man labai imponuoja savo toliaregiškumu, perspektyvų matymu, rinkodara ir, netgi, savo spalvomis. Slaptas mano tikslas yra ne kiekybė, o kokybė, būti ne pigiausiai kurą parduodančia kompanija, tačiau būti pirma lietuviška įmone, kuri mūsų šalyje kvėpuotų tarptautiniams tinklams į nugarą.

Subscribe
Notify of
guest
1 Komentarai
Naujausi
Seniausi Most Voted
Inline Feedbacks
Žiūrėti visus komentarus
Anonymous

Super

Contact Us