Airinai, pokalbį pradėkim nuo iššūkio. Kaip tu save pristatytum? Aplinkiniai, turi susidarę savo nuomonę. O ką tu pats apie save papasakotum?
Jaunas, energingas, mėgstantis bendrauti, šmaikštus, atsakingas, idėjų generatorius… (trumpam nutyla ir susimąsto). Na, žinokit, sunku yra apie save, pasakoti. Man labiau patiktų, kad kažkas kitas mane vertintų ir pristatinėtų (juokiasi).
Sakyk, o kodėl tu save taip nubaudei? Jaunimas, dar besimokydamas paskutinėse klasėse svajoja, kaip ištrūks iš tėvų namų, studijuos ir mėgausis studentišku gyvenimu. Kodėl tu nusprendei pasirinkti neakivaizdines studijas ir dirbti?
O aš visiškai neturėjau noro išvažiuoti iš Raseinių. Čia turiu daug draugų, pažįstamų. Nuvykęs į Klaipėdą, sesijų metu, jaučiuosi vienišas. Na ir būkim atviri, mokslai man niekada nepatiko, tai faktas. Ir moksliuku aš nebuvau. Mokytojai sakydavo, kad esu gabus daugeliui dalykų, bet ne mokslams. Aš organizatorius. Man geriausiai sekėsi popamokinė veikla. Neakivaizdinės studijos man tinka labiausiai. Vien tai, kad nereikia kiekvieną dieną lankyti paskaitų – didžiulis pliusas. Kartais pagalvoju, kad gal ir įdomu būtu paragauti to studentiško gyvenimo… Gi bendrauju su klasiokais, tai tikrai žinau, kad mes gyvename visiškai skirtingai. Jų gyvenimas tikrai aktyvus.
Airinai, dar būdamas 16 m. įsitraukei į politiką. Na, tu mums paaiškink, kodėl „žalias“ jaunuolis pasuko tuo keliu? Į partiją, kurioje lyderiauja „seni politikos vilkai“? Ką jaunam žmogui ten pavyko rasti?
Ooo, manęs daug kas to klausia. Ir iš jūsų tikėjausi šio klausimo. Ilgai galvojau, ką reikia atsakyti. Tai štai, manau, kad į partiją stojau dėl bendrų draugų ir pažįstamų. Na, nemeluosiu sakydamas, kad būdamas 16 m. kryptingai pasirinkau, nes patiko idėjos. Man patiko dalyvavimas ir domėjimasis politika, aš net tarybos posėdžius žiūrėjau. Politika, man artima ir įdomi. O partijos nariu aš esu jau 5 metus.
O kaip tu vertini tuos žmonės, kurie bėgioja iš vieno partijos į kitą?
Na, kategoriškiems pareiškimams čia ne vieta. Kas čia žino kaip čia bus, kad ir su manim. Bet… Žinote, kiekvienoje partijoje yra lyderiai, arba kitaip vadinamas, elitas, ir yra partiečiai. Ant eilinių partijos narių pečių ir gula pagrindinis darbas, organizaciniai rūpesčiai ir t.t. Kiek pastebėjau, iš partijų skyrių pasitraukia tik tas vadinamas elitas, jie ieško kur geriau, šilčiau ir patogiau. Eiliniai partijų nariai, dažniausiai, niekur nebėgioja. Jie į partiją stojo turėdami kitokius tikslus.
Tau 21 m. esi dar labai jaunas. Tik toks, sakyčiau jaunuolis su senolio išmintimi. Kaip tu „nutrūksti nuo grandinės“? Kaip ilsiesi?
Kuo toliau tuo sunkiau atsipalaiduoti. Aš net nežinau kaip tai paaiškinti. Kiekvienas turi susikūręs savo įvaizdį. Aš tarsi įkalęs sau į galvą, kad turiu visuomet elgtis atsakingai ir pagarbiai kitų atžvilgiu. Labai greitai mažame miestelyje „prisitriukšmavęs“ gali nuskambėti, o aš to visai nenoriu. Mėgstu dalyvauti renginiuose, lankausi koncertuose, teatre, daug kur keliauju. Na taip, ne taip kaip kiti mano bendraamžiai, bet man to užtenka.
Sieji savo gyvenimą su politika? Šio klausimo daug kas nemėgsta. Jį uždavus, pamatai tarsi prasikaltusį pašnekovo žvilgsnį. Politikai Lietuvoje turi blogą reputaciją.
Žinokit taip, net nedrąsu sakyti, kad tu nori būti politiku. Į tave tuoj susminga piktos akys ir tarsi girdi „aha ir tu ten eini prie visų tų…“. Tačiau aš manau, kad bandyti verta. Jeigu man bus pasiūlyta, aš tikrai sutiksiu. Manau, kad tai būtų labai gera patirtis. Jaunimas turi dalyvauti politikoje.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
