Raseinių naujienų portalas

Naujienos

Rajono valdžia bijo priimti sprendimą, o Raseinių miesto kapinės tampa „tiksinčia bomba“

 

 

Gan netradicinis sprendimo būdas, įrengiant naujas miesto kapines, pasitelkti privatų subjektą, tačiau naujų kapinių įrengimo suma įspūdinga – apie 3 mln. Eur, kai Raseinių rajono surenkamas metinis biudžetas, be Valstybės dotacijų, yra apie 16 mln. Eur. Savivaldybei su privačiu subjektu pasirašius sutartį, būtų perduotos nuomos teisės valdyti ir naudoti turtą, tai yra kapinėms skirtą žemės sklypą. Toks partnerystės laikotarpis – 22 m. Raseinių rajono savivaldybės administracija iš rajono biudžeto kiekvienais metais būtų mokėjusi apie 240 000 Eur su PVM  už kapinių sukūrimą ir jų priežiūros paslaugas.

Situacija Raseinių miesto kapinėse – daugiau nei kritiška

„Buvo atliktos visos reikalingos procedūros, priimti mažiausiai 2 tarybos sprendimai, projektas suderintas su Finansų ministerija, Centrine projektų valdymo agentūra, gautos teigiamos savivaldybės kontrolierių išvados. Jei trumpai ir aiškiai – visi būtini etapai praeiti ir padaryti. Reikėjo šį sprendimą, dėl naujų kapinių įrengimo Dumšiškių k., patvirtinti tarybos posėdžio metu, tačiau pasikeitė valdančioji dauguma ir klausimo sprendimas buvo išimtas iš darbotvarkės,“- apie „įstrigusį“ sprendimą kalbėjo tarybos narys Darius Ulickas. Pasak politiko, projekto dėl kapinių įrengimo, svarstymo etape, buvo aiškiai įvardinta, kad pati savivaldybė turi ribotas finansines galimybes. Tokio tipo objektams (kapinėms) nėra skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos. „Šiandien situacija Raseinių miesto kapinėse yra su dideliais raudonais šauktukais. Laidojimo vietų stygius, jau tiksinti bomba,“- apie kol kas valdžios nutylimą problemą kalbėjo politikas D. Ulickas,- valdančioji tarybos narių dauguma nuo sprendimų bėga arba bando vaizduoti, kad jų nėra.“

Tarybos posėdžio metu, kada turėjo būti svarstomas naujų miesto kapinių įrengimo klausimas, tarybos nario Lino Bielskio inciatyva, šis sprendimo projektas buvo išimtas iš darbotvarkės. „Aš ir dabar laikausi nuomonės, kad tai per dideli pinigai. Nesutinku, kad už tokias lėšas būtų įrenginėjamos naujos kapinės, – savo sprendimą aiškino politikas, – reiktų gal žiūrėti pratęsti dabartines miesto kapines. Čia nėra išeities, nėra apspręstas tas klausimas.“ Kalbintą politiką labiausiai gąsdino piniginės lėšos, kurias tektų mokėti privačiam investuotojui. „Suprasčiau, jei tai būtų ligoninė ar mokykla. Man seniūnija pateikė informacija, kad pernai teprireikė 18 naujų kapaviečių. Poreikis, manau nedidės tų kapų. Reiktų dar kokius 2 ha aptverti, padaryti takus, pastatyti bokštą vandens ir laidotis,“- savo viziją dėstė L. Bielskis.

Kapinės yra ne tik artimųjų žmonių amžino poilsio vieta, bet ir tautos istorijos bei kultūros atspindys

Stingant vietų Raseinių miesto kapinėse jau naudojami plotai, kurie dešimtmečiais priklausė stačiatikių bendruomenei. Jų kapinės nėra įvardintos kaip saugotinos, tad lyg ir nėra daromas nusikaltimas, tačiau nuo kada lietuviai tapo tokie netolerantiški kito tikėjimo atstovams?

„Kažkas yra pasakęs, kad norint pažinti miestą, reikia apsilankyti jo kapinėse“, – į klausimą kodėl miesto istorijai, kultūrai yra svarbi pagarba ir tinkama kapinių priežiūra, atsakė Arnas Zmitra. Pasak istoriko, miesto kapinės be galo svarbus istorijos šaltinis. „Kapinėse galima sužinoti, kokios konfesijos vyrauja mieste, kokia kalba vyravo visuomenėje ir dar daugiau. Kapinės – tai dalis krašto istorijos, kurią reikia saugoti“,- sako A. Zmitra.

Analizuojant situaciją Raseinių miesto kapinėse tenka pastebėti, kad problema ne tik laidojimų vietų trūkumas. Istorikas A. Zmitra kelia problemą dar kitu aspektu. „Raseinių valdžia, ar konkretūs asmenys, kurie leido ten laidoti, pavogė iš stačiatikių jų kapines, istoriją,“- komentuoja situaciją A. Zmitra, – mano įsitikinimu, vyksta makabriškas stačiatikių paveldo naikinimas mūsų mieste. Bet kuris paveldo specialistas pasakytų, kad stačiatikių kapinių dalis turi istorinę, memorialinę ir net meninę vertę. Lietuvoje retai pasitaiko, kad rajonuose būtų stačiatikių ir katalikų kapinės kartu. O mūsų rajone, net kelis šimtmečius vienose kapinėse laidojosi abiejų konfesijų atstovai. Nykstant stačiatikių bendruomenei, katalikų kapinės didėjo, tačiau niekada neužėmė stačiatikių dalies. Ji atskirta, ir visiems raseiniškiams pažįstama. Leisiu priminti, kad stačiatikiai kapinėse turėjo net cerkvę, kuri sudegė karo metu,“- piktinosi A. Zmitra aiškindamas, kas iš tiesų vyksta Raseinių miesto kapinėse.

Gal istorikas meras atkreips dėmesį?

„Aš tik noriu sužinoti, ar atsakingi specialistai žino kas vyksta? Ar taip yra daroma sąmoningai?-  tokius retorinius klausimus užduoda A. Zmitra. „Noriu priminti, kad dar 2007 m. šviesios atminties paveldosaugininkas V. Vitkus buvo iškėlęs miesto kapinių saugojamų teritorijų problemą. Jis parašė straipsnį apie stačiatikių bendruomenę ir jų kapines. Buvo identifikavęs paminklus, jų stilistiką, išaiškinęs, kas juose palaidota. Nuveiktas didžiulis darbas, saugant mūsų krašto istoriją. Tačiau 2017 m. kai pats lankiausi kapinėse, tuo metu dar nebuvo matyti masinio stačiatikių kapavietės užlaidojimo, tačiau didžiosios dalies V. Vitkaus aprašytų paminklų jau nebuvo. Kur jie?“

Raseinių miesto seniūnas Artūras Milašauskas į klausimą ar tiesa, kad miesto gyventojai, katalikai, laidojami kitos konfesijos kapinių plote, atsakė: „Raseinių miesto kapinėse nėra oficialiai išskirto stačiatikių kapinės. Tradiciškai buvo susiklostę, kad ten buvo laidojami rusakalbiai. Šiandien, kai trūksta kapaviečių, naudojami visi galimi plotai.“

„Aš manau, kad mūsų institucijos „nesuveikė“ ir pražiopsojo arba nesupranta, kas vyksta. Gi žmones laidoti reikia, o visi žiūri savo interesų. Stačiatikių Raseinių mieste jau nedaug, su valdžia nepakovos. Mano įsitikinimu, tai stačiatikių paveldo naikinimas mūsų mieste. Bet kuris kultūros paveldo specialistas pasakytų, kad stačiatikių kapinių dalis Raseinių miesto kapinėse turi istorinę, memorialinę ir net meninę vertę. Tai pagrindas jas įtraukti į nekilnojamų kultūros vertybių registrą. Ir tai turėjo būti padaryta seniai,“- dėl tokio valdžios požiūrio apgailestavo Arnas
Zmitra.

Faktas, kad Raseinių miesto kapinėse naujų kapaviečių problema tik aštrės. Vidutiniškai per pastaruosius 3 m. mieste miršta 200-300 gyventojų, dalis jų laidojama senose kapavietėse, tačiau kitiems reikalingi nauji plotai. Šiandien dėl valdžios neveiklumo, negebėjimo matyti, toliau nei siekia viena kadencija (4 m.) jau griaunama dalis Raseinių miesto istorijos.

Subscribe
Notify of
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
Žiūrėti visus komentarus

Contact Us