Susipažinkite – Eligija Jonylienė. Šiandien ji ne tik diplomuota gyvulininkystės technologė. Prieš 8 m. Eligija apsigynė teisės magistrą Vilniaus universitete. Kartu su vyru Vaidu augina sūnų Luką (23 m.), jis studijuoja Kauno technologijos universitete.
Po darbų kartu su vyru grįžta į nuošalią kaimišką sodybą, kurioje uodegas vizgindami pasitinka 3 šunys ir 5 katinai. Eligija dar ir ūkininkė, turi įregistravusi avininkystės ūkį. Mūsų pokalbis sukosi apie priimtus sprendimus, pomėgius ir politiką.
– Eligija, kai ištekėjote ir atsikraustėte į Raseinius, kokį įspūdį paliko šis kraštas ir jo žmonės?
– Raseiniai man nebuvo svetimas miestas. Čia gyveno mano seneliai, giminės, mano tėvai sukūrė šeimą, gimė sesuo. Raseiniuose prabėgo mano mokyklinės atostogos. Raseiniuose susipažinau su savo vyru Vaidu. Tad Raseiniai man buvo ir yra savas miestas. Čia gyvena malonūs, geranoriški žmonės.
– Šiandien jūs diplomuota teisininkė. Tačiau tai nėra vienintelė jūsų specialybė. Kodėl pirmiausia pasirinkote veterinarijos mokslus?
– Veterinaro specialybė matyt užkoduota mano genuose. Tėtis, teta dirbo veterinarijos gydytojais. Jau vaikystėje jaučiau meilę gyvūnams. Šeimoje visuomet buvo šuo, auginome vištas. Apie kitas specialybes net negalvojau, mintyse buvo tik viena – veterinarija.
– Kas pasikeitė gyvenime, kodėl atsirado noras studijuoti teisę?
– Yra toks posakis: „Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi.“ Taip atsitiko ir man. Sūnaus gimimas pakoregavo gyvenimo planus. Baigus mokslus teko ieškoti darbo ne pagal specialybę, jaunai šeimai buvo sunku išsilaikyti. O teisės studijas pasiūlė darbdavys. Kiek dvejojau, bet šeimos palaikymas padėjo apsispręsti. Esu dėkinga savo buvusiam darbdaviui už tokį postūmį, už suteiktą galimybę persikvalifikuoti, tobulėti, siekti naujų tikslų.
– Kandidatuojate į Raseinių rajono tarybą. Kas lėmė tokį jūsų sprendimą?
– Teko dirbti įvairiose darbovietėse – mokykloje, privataus verslo įmonėje, savivaldybės valdomose įmonėse. Dirbant Raseinių rajono VVG valdybos nare, susidūriau su kaimų bendruomenių gyvenimu, iškylančiomis problemomis. Nesvetimos man ir ūkininkų problemos. Pati gyvenu kaime, turiu smulkų ūkį. Šios patirtys praplėtė akiratį, leido įsigilinti ir suprasti kai kurias šių sektorių problemas. Manau, kad jau subrendau politikai ir galiu skirti savo patirtį bei energiją Raseinių krašto žmonių labui.
Eligijos užuovėja – šeima
– Kaip į norą tapti politike reagavo šeima?
– Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo šeima, jų palaikymų ir supratingumu.
– Moterys politikoje nebėra didelė naujiena. Tačiau vis dar mažuma. Kaip manote, kuo išsiskiria moteris politikė?
– Moteriai politikei sunku „vyrų pasaulyje“. Ji turi būti protinga, tvirta, atsakingai ir greitai priiminėti sprendimus. Tačiau kartu būti ir lanksti, diplomatiška, kantri, ieškanti kompromisų, būti mama, žmona. Pastarosios savybės turbūt labiausiai ir išskiria moterį politikę.
– Kokius Raseinius norėtumėte matyti? Kas čia labiausiai patinka ir kas labiausiai erzina?
-Norėčiau, kad Raseiniai taptų patrauklūs jaunimui. Kad jauni žmones, baigę studijas, norėtų grįžti į savo gimtą kraštą, kurti šeimas, auginti vaikus. Labai džiaugiuosi, kai jaunos šeimos pasirenka gyventi Raseiniuose, dirba ir kuria savo ateitį čia. Tik jaunų, aktyvių ir veiklių žmonių dėka galima nutraukti stagnaciją mūsų rajone, įnešti naujų vėjų į rajono gyvenimą bei valdymą.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Politinė reklama, bus apmokėta iš Darbo partijos Raseinių skyriaus rinkimų sąskaitos. Sutarties nr. 2018/11/10
