„Atliekant turto draudimo analizę paaiškėjo, kad daugiausia problemų vartotojams kyla dėl painių draudimo sutarčių sąlygų, kurių žmonės dažnai neperskaito arba perskaitę tinkamai jų nesupranta ir, įvykus draudžiamajam įvykiui, reiškia pretenzijas dėl išmokų dydžio ar dėl to, kad jų apskritai negauna. Siekdami suvaldyti šią situaciją, pateikėme rekomendacijas draudikams – paprasčiau, aiškiau ir nuosekliau supažindinti žmones su draudimo taisyklėmis, taip pat kruopščiau patikrinti draudžiamą turtą“, – aiškina Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausiasis juriskonsultas Darius Andriukaitis.
Lietuvos banko nagrinėtų vartotojų ir finansų įstaigų ginčų statistika rodo, kad ginčai dėl turto draudimo pernai sudarė 28 proc. visų draudimo ginčų – dauguma atvejų vartotojai reiškė nepasitenkinimą dėl neišmokėtos arba išmokėtos per mažos draudimo išmokos. Lietuvos bankas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, rinkdamiesi, kokioje bendrovėje drausti turtą, žmonės turėtų pasidomėti ne tik kaina, bet ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašu bei nuostolių atlyginimo tvarka.
Atlikdamas turto draudimo analizę Lietuvos bankas bendrovių prašė įvertinti ir turto draudimo tendencijas per artimiausius trejus metus. Paaiškėjo, kad dauguma draudimo bendrovių tikisi turto draudimo sutarčių skaičiaus didėjimo, taip pat draudimosi nuo papildomų rizikų, modernių pardavimo kanalų plėtros ir tobulėjančio draudimo sutarčių administravimo.
Kadangi viena iš didžiausių rizikų vartotojams sudarant sutartis yra nepakankamas supažindinimas su draudimo taisyklėmis, Lietuvos bankas rekomenduoja draudikams aiškiau ir paprasčiau pateikti draudimo taisykles ir tinkamai įteikti taisyklių kopiją klientui.
Kita didelė rizika, išaiškinta atliekant analizę, yra ta, kad dažnai draudimo bendrovės nepatikrina kliento informacijos apie draudžiamą turtą. Todėl Lietuvos bankas ragina draudikus visais atvejais nustatyti reikšmingas aplinkybes, susijusias su draudžiamu turtu, kurios vėliau gali lemti neigiamą draudimo įmonės sprendimą dėl draudimo išmokos. Tą patį derėtų daryti ir pratęsiant sudarytą sutartį.
Draudikams administruojant draudžiamuosius įvykius, pavojus vartotojams gali kilti dėl tinkamo nuostolių kompensavimo – Lietuvos bankas turtą draudžiančioms bendrovėms rekomenduoja kartu kompensuoti ir įvairias papildomas išlaidas, kurias žmonės faktiškai patiria, pavyzdžiui, pridėtinės vertės ar kitus mokesčius už atliktus darbus atkuriant turtą.
Atlikdamas tyrimą Lietuvos bankas rėmėsi aštuonių draudimo bendrovių, teikiančių turto draudimo paslaugas Lietuvoje, pateikta informacija.
