Ar žinote, kad anksčiau mažų miestelių ir kaimų žmonės gegužės šeštadieniais rinkdavosi į sodybas giedoti giesmių Marijai? Nors ši, Žemaitijoje mojavomis vadinama, dar XIX a. į Lietuvą atkeliavusi tradicija baigia išnykti, Raseinių krašte šią tradiciją saugo Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkai.
Bene daugiausiai dėmesio sulaukia Simono Stanevičiaus sodyboje-muziejuje (Kanopėnų k., Raseinių raj.), kiekvieną gegužės šeštadienio vakarą vykstančios gegužinės pamaldos.
Prieš du dešimtmečius atgaivinta mojavų tradicija kasmet sulaukia vis didesnio aplinkinių susidomėjimo. „2000 m. atnaujinome mojavas kraštotyrininkės Julijos Norkutės dėka. Dabar jau nėra sunku sukviesti žmones į mojavas, nes jie tradiciškai žino, kad kiekvienais metais gegužės šeštadieniais, 18 val., čia yra giedamos giesmės Marijai. Į mažą sodybos kambarėlį susirenka nuo 40 iki 60 žmonių“, – pasakojo Raseinių krašto istorijos muziejininkas Klemensas Kruolys, dirbantis Simono Stanevičiaus sodyboje-muziejuje.
Gidė Gražina Pečkaitienė, dalyvavusi etnografinės sodybos atstatyme džiaugiasi, kad mojavos sugrįžo į istorinę vietą ir nepraranda savo reikšmės. „Prieš tris dešimtis metų, kuomet atsikėliau gyventi į Raseinius, kartu su J. Norkute atstatėme šią sodybą. <…> Atstatėme autentiškai ir svirną, ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais – prisimena gidė. – O mojavos yra svarbus renginys ne tik Viduklės kraštui, čia žmonės suvažiuoja ne tik iš Raseinių, bet ir iš kitų miestų“ – pasakojo G. Pečkaitienė.
Anksčiau, po gegužinės mojavų jaunimas rinkdavosi į gegužinės šokius. Ir dabar Simono Stanevičiaus sodyboje vykstančios mojavos nesibaigia giesmėmis. „Po giesmių Marijai, išeiname į sodybos kiemą, sudainuojame keletą lietuviškų dainų, pasilinksminame. Tai tam tikra bendrystė“ – kalbėjo muziejininkas K. Kruolys.
Vilius Stankevičius
