Raseinių naujienų portalas

Nuotraukos

Lietuvaičių alkoholio vartojimo įpročiai nepasikeitė


Draudimais ir mokesčių didinimu paremta alkoholio kontrolės politika esminių jo vartojimo pokyčių nepadarė, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas. VU mokslininkas Algirdas Bartkus siūlo gerokai sumažinti visų alkoholinių gėrimų akcizus.

„Jeigu pažiūrėtume į akcizų politiką, tai ji turi iš principo netenkinti. Dabartinis akcizų lygis nesuderinamas su pajamomis, su kaimynų taikomais akcizais“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Bartkus, pristatydamas Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu atliktą tyrimą. 

Pasak jo, akcizų politikoje trūksta kompetencijos. Kaip pavyzdį A. Bartkus pateikė akcizo didinimą nuo 2017 metų kovo, kai labiausiai buvo padidintas vyno akcizas. 

„Motyvas didinti akcizą 2017 metų kovą buvo kova su alkoholizmu, labiausiai akcizas padidintas vynui, nors jis sudaro tik 5 proc. girtaujančių asmenų išgeriamo alkoholio“, – pabrėžė A. Bartkus.

„Labiausiai akcizas turėtų augti tiems gėrimams, kurie girtaujančių asmenų racione sudaro didžiausią dalį“, – teigė mokslininkas.

Pasak jo, Lietuva savo akcizų politiką privalo formuoti reaguodama į kaimyninių valstybių sprendimus, nes kitaip ji rizikuoja palaikyti ir skatinti jų rinkas savo gamintojų ir pardavėjų sąskaita. 

VU ekspertai siūlo akcizus peržiūrėti kasmet, reaguojant į gyventojų pajamų bei kaimynų akcizų politikos pokyčius. Anot A. Bartkaus, atskaitos taškas turi būti kaimyninių ir ES šalių taikomi akcizų vidurkiai.

Jis rekomenduoja alaus akcizą sumažinti 11 proc., stipriųjų gėrimų – 14 proc., o vyno – 51 proc.

Pasak mokslininko, ES-oje akcizai yra didesni labiau pasiturinčiose šalyse, mažesni – mažiau turtingose valstybėse.

VU tyrimo duomenimis, legalaus alkoholio pardavimai 2018 metais Lietuvoje smuko apie 7 proc., tačiau beveik tris kartus daugiau jo pirkta užsienyje.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį išplatintame pranešime pabrėžė, kad naujausi oficialūs valstybinių institucijų duomenys rodo, kad Lietuvoje inicijuotos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės pasiteisino – alkoholio vartojimas ir jo sukeliama žala mažėja. Anot ministerijos, Lietuva nėra pionierė šioje srityje, nes analogiškos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės sėkmingai veikia daugelyje užsienio šalių.

Statistikos departamento informacija rodo, kad nuo 2016-ųjų, kai buvo priimtos naujos alkoholio politikos priemonės, gryno alkoholio suvartojimas vienam žmogui sumažėjo 2 litrais, legalaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, dabar yra mažiausias per 10 metų.

Ministerijos teigimu, mirčių, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu, skaičius nuo 2016 metų stabiliai mažėja tiek miesto, tiek kaimo gyventojų tarpe, taip pat mažėja ir žmonių, kuriems diagnozuotos tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusios ligos, skaičius.

2018-aisiais Lietuvoje iki 20 metų padidintas alkoholio pirkėjų amžius, dar labiau sugriežtinta reklamos kontrolė, padidinti akcizai. 

Tai yra trečias VU atliktas tyrimas, tiriantis lietuvių alkoholio vartojimo įpročius.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

Subscribe
Notify of
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
Žiūrėti visus komentarus

Contact Us