Kai
paskutinį kartą sėdantis į taksi, autobusą ar artimojo automobilį
nesisegėte saugos diržo, ar susimastėte apie tai, kad avarijos atveju
saugos diržas gali išgelbėti ne tik jus, bet ir prieš
jus sėdinčius keleivius. Gale saugos diržo neprisisegęs keleivis ne tik
gali lengvai iškristi pro priekinį, galinį ar šoninį stiklą, bet ir
visai netikėtai mirtinai sužaloti priekyje sėdintį. Staigaus stabdymo
metu gale diržo nesegintis keleivis blokšis į
prieš esantį nuo 45 iki 150 kartų stipresne jėga, ir tai tik jei
neprisisegusysis yra vaikas.
Priekinėje
automobilio sėdynėje sėdintys keleiviai dažniausiai segasi saugos
diržus lygiai taip pat kaip ir vairuotojai. Tačiau gale sėdintys dažnai
net nesusimąsto apie tai, kad, staigiai stabdant
ar įvykus avarinei situacijai, jie ne tik gali sunkiai susižeisti
patys, bet taip pat gali sužeisti ir priekyje vykstančius žmones. Dar
2013 m. šalyje vienos iš draudimo bendrovių atliktos apklausos
rezultatai rodo, kad tik trečdalis automobilių keleivių,
kurie važiuoja ant galinių sėdynių, segasi saugos diržus. Beveik pusė
apklaustųjų nurodo, kad jie niekada nesisega saugos diržų sėdėdami
automobilio gale, o 22 proc. teigia, jog sėdėdami gale segasi tik retais
atvejais.
„Dažniausi
keleivių pasiteisinimai, kodėl jie neužsisega saugos diržų yra dėl
skubėjimo, trumpų važiavimo atkarpų, dėl to, kad diržai varžo ar
keleiviai paprasčiausiai juos pamiršta užsisegti. Kiti
įsitikinę, jog saugos diržo nesegėjimas gali išgelbėti gyvybę ir, kad
oro pagalvės gali pakeisti saugos diržus”, – sako Lietuvos transporto
saugos administracijos vyriausiasis inspektorius Laurynas Jovaišas.
Pareigūno
teigimu, faktas, kad saugos diržai gali išgelbėti ne tik keleivius,
važiuojančius gale, bet ir apsaugoti nuo mirtinų sužalojimų priekyje
sėdintį keleivį ar vairuotoją, nenuginčijamas ir
pateikia labai iliustratyvų pavyzdį: staigaus sustojimo metu, įvykus
susidūrimui, vaiko „smūgio svoris“ (“crash weight“) išauga dramatiškai.
Pavyzdžiui, važiuojant 48 km/h greičiu ir susidūrus automobiliams,
neprisisegęs vaikas blokšis maždaug 45 kartais didesne
jėga, priklausomai nuo to į kokį daiktą rėšis. Važiuojant 67 km/h
greičiu ši jėga išauga nuo 75 iki 150 kartų. Taigi jei paverstume viską
skaičiais – 27 kg sveriantis vaikas, kuris sėdi už vairuotojo,
važiuojant 67 km/h greičiu, gali į jį rėžtis „smūgio svoriu“,
siekiančiu nuo 2,000 iki 4,000 kilogramų – o tai prilygsta dramblio
svoriui.
Užsienio
patirtis rodo, kad efektyviausia priemonė, jog eismo dalyviai segėtų
saugos diržus, yra baudų dydis bei jų neišvengiamumas.
„Baudos už
diržų nesegėjimą Jungtinėje Karalystėje siekia nuo 500 svarų ir
skiriami baudos taškai. Vairuotojas, kuris pats nesegi saugos diržo ar
veža keleivius, jaunesnius nei 14 metų, gali gauti
500 svarų sterlingų baudą ir tris baudos taškus, o keleiviai, vyresni
nei 14 metų, važiuodami neprisisegę gali gauti 500 svarų baudą ir 2
baudos taškus. Jungtinėje Karalystėje įstatymas numato visiems 14 metų
ir vyresniems keleiviams segėti saugos diržą, jei
šis yra įrengtas transporto priemonėje”, – apie kitų šalių patirtį sako
ekspertas.
Anot jo, Kelių transporto instituto (dabartinės Transporto kompetencijos agentūros) 2014-aisiais atliktas tyrimas atskleidžia, kad tai, ar keleivis užsisegs saugos diržą labiausiai irgi lemia baudos bei jų išvengimo galimybės nebuvimas. Taip pat ne mažiau svarbi yra visuomenėje susiklosčiusi norma saugos diržų segėjimo atžvilgiu bei vairuotojo elgesys – keleiviai labiau linkę užsisegti saugos diržą, kai jį segi ir tai padaryti paragina pats automobilio vairuotojas.
