Lietuvos Laisvosios rinkos institutas jau 9-ąjį kartą skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą. Jo tikslas – padėti gyventojams, politikams įvertinti, kaip skirtingose srityse jiems sekasi palyginus su kitomis savivaldybėmis. Reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, turto valdymas, švietimo tinklas.
Raseinių rajono savivaldybė šiame reitinge užima 40-45 vietą mažųjų savivaldybių indekse (50 balų iš 100). Šią poziciją Raseiniai dalinasi su Jurbarko r., Varėnos r., Visagino r., Lazdijų r. ir Molėtų r. savivaldybėmis. Gerai įvertinta „Švietimo“ sritis. Prasčiau nei vidutiniškai – „Komunalinės paslaugos“, „Transportas“ ir „Mokesčiai“.
Geresnį „Švietimo“ įvertinimą savivaldybei pelnė dėl efektyvaus nei vidutiniškai valdomo mokyklų tinklo. Vienam mokiniui teko 15 kv.m., kai vidutiniškai – 17,6 kv. mokyklų patalpų ploto. Moksleivių valstybinių brandos egzaminų rezultatai siekė 48,6 balo, kai vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių 45,7 balo.
„Komunalinių paslaugų“ ir „Transporto“ srityse prie prastesnio nei vidutinio įvertinimo prisidėjo tai, kad savivaldybei priklausančios daugiabučių administravimo, atliekų išvežimo, centralizuotos šilumos tiekimo ir keleivių vežimo įmonės dirbo nuostolingai. Jei savivaldybė pasirenka teikti šias paslaugas pati, o ne leisti jas teikti privačiam sektoriui, svarbu užtikrinti, kad ši veikla būtų ekonomiškai pagrįsta, nenuostolinga.
„Mokesčių“ srities įvertinimas buvo prastesnis, nes savivaldybėje verslo liudijimų kaina siekė 105 eurus, kai vidutiniškai – 96 eurus. Vidutinis žemės mokesčio tarifas siekė 1,29 proc., kai vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių – 0,98 proc. Raseinių r. nenaudojamas nekilnojamasis turtas ir apleista žemė apmokestinti maksimaliais -3 – 4 proc. tarifais. Jei savivaldybė peržiūrėtų mokestinę politiką, ji galėtų paskatinti didesnį ekonominį aktyvumą. Veikiančių ūkio subjektų, verslo liudijimų ir išduotų statybos leidimų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, rodikliai buvo mažesni nei vidutiniškai. Savivaldybėje 2018 m. grynoji migracija buvo neigiama ir siekė 1 proc. gyventojų, kai vidutinė grynoji emigracija tarp mažųjų savivaldybių siekė 0.5 proc.
