Raseinių naujienų portalas

Naujienos

Politikai linkę perduoti mokyklų dotacijų administravimą savivaldybėms

Politinių partijų atstovai yra linkę perduoti mokyklų tikslinių dotacijų administravimą savivaldybėms, o diskusijos apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo politikos kelsis į Seimą, sako premjeras Saulius Skvernelis.

„Politinės partijos sako nuomonę, kad šita funkcija turėtų būti savivaldos. Nematau čia tikrai didelio prieštaravimo“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras pirmininkas.

„Aš linkęs pritarti modeliui, kuris daugeliui politinių jėgų priimtinas. Savivalda yra arčiausiai moksleivių, o įrankius užtikrinti reikalavimus ugdymo kokybei Vyriausybė gali turėti ir esant tokiai tvarkai“, – pridūrė jis.

Diskusijai partijoms pateikti du variantai – perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valstybės pavaldumui ribotam laikui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas, arba tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms.

Premjero pasiūlytame susitarimo projekte numatyta ir daugiau priemonių, kuriomis būtų siekiama didinti švietimo finansavimą, pertvarkyti mokyklų tinklą, gerinti ugdymo kokybę.

S. Skvernelis sutiko su kai kuriomis partijomis, kad diskusija dėl nacionalinio susitarimo vėliau keltųsi į Seimą.

„Seime politinės partijos turės galimybę dar jį patobulinti, ir aš tikiuosi, kad jeigu tai ne deklaracijos, o esminis mūsų valstybės tikslas yra švietimas, ateitis, tai bus galimybė tikrai pasirašyti maksimaliai sukonkretinant tą dokumentą, padarant jį maksimaliai strateginį, kad nepriklausomai nuo valdžių pasikeitimo (…) politinės partijos turėtų įsipareigojimą tų tikslų pasiekti“, – kalbėjo premjeras.

Pasak jo, susitarimą pasirašiusios partijos įrodys, kad joms rūpi ne artėjančių Seimo rinkimų retorika, o bendri darbai dėl švietimo.

S. Skvernelis yra sakęs, kad pertvarkyti ugdymo įstaigų tinklą trukdo tai, jog mokyklos priklauso savivaldybėms, bet joms finansavimą skiria valstybė.

Ekspertai jau daugelį metų atkreipia dėmesį, kad tarp Lietuvos miestų ir kaimo vietovių yra didelių skirtumų, susijusių su kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumu ir su mokymosi rezultatais.

Pagal premjero pateiktą projektą, valstybė taikytų intervencines priemones pertvarkyti silpniausias mokyklas ir skirtų joms tikslinį finansavimą.

Susitarime siūloma įtvirtinti, kad iki 2022 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių.

Partijoms taip pat siūloma susitarti didinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas kaimo vietovėse, skaičių, kad iki 2025 metų ikimokyklinis ugdymas apimtų 95 proc. vaikų nuo trejų metų. Norima ankstinti privalomą ugdymą ir iki 2028 metų, remiantis pasiteisinusia ES valstybių narių praktika, pailginti pradinį ugdymą iki šešerių metų.

Siekiant šių tikslų, partijoms siūloma sutarti didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais. 

Subscribe
Notify of
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
Žiūrėti visus komentarus

Contact Us