Raseinių naujienų portalas

Naujienos

Kitokie globėjai – atsakingi už savo jaunesniuosius brolius ir seseris

Vaiko „globėją“ paprastai suvokiame kaip suaugusį žmogų, sąmoningai nusprendusį suteikti šeimą ir namus be tėvų likusiam vaikui, kol šis sulauks pilnametystės. Tačiau esama atvejų, kai tos pačios šeimos mažesniuosius imasi globoti vyriausias brolis arba sesuo. 

Įvairūs gyvenimo verpetai susuka tokias nekasdienes istorijas, iki tol buvusi „sesė“ tampa ir „mama“, nerūpestingas studentės dienas akimirksniu pakeičia atsakomybė už tris brolius, jaunas tėtis per vakarą tampa daugiavaikės šeimos tėvu ir t.t. „Taip susiklostė aplinkybės, tiesiog jiems teko ryžtis – dėl savo artimiausių“, – vienu balsu kartoja kalbintieji vaiko teisių specialistai, prisiminę apie jaunesnius šeimos vaikus globojančius vyresnėlius. Su nelengvais iššūkiais susitvarkyti reikia pagalbos iš šalies, bet vaikui, pabrėžia, vienareikšmiškai geriausia augti su emociniais ryšiais susijusiu asmeniu.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (apimančio Raseinių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Kėdainių rajonus ir Birštono miestą) duomenimis, šiuo metu per dvidešimt šeimų, kuriose pilnametis brolis arba sesuo yra savo mažesniųjų globėjas. Didžioji dalis yra laikinieji globėjai. Nuolatinė globa nustatyta tais atvejais, kai tėvai mirę arba tėvų teisės teismo sprendimu yra apribotos neterminuotai.

(Visų šiame tekste minimų asmenų vardai pakeisti siekiant apsaugoti privatumą ir vengiant, kad situacijos būtų atpažintos).

Dvidešimt šešerių moteris rūpinasi jau keturiais vaikais

Jauna mama, su vyru auginanti nė metų neturinčius dvynius ir trejų sūnelį, globoja dvylikametę seserį. Prieš metus, vėlų rudenį mirus mamai, mergaitė liko viena. Tėvas dar buvo gyvas, tačiau įklimpęs į alkoholį, gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, netrukus pasimirė ir jis.

Visai neseniai sutuoktiniams teko skubiai pasirūpinti didesniu būstu, kuriame užtektų vietos gausiai šeimai, sutilptų šeši asmenys. Mažame poros bute buvo ankšta. Ir tai bene vienintelė problema, kurią teko įveikti norint sesę priglausti po savo stogu.

Gabija B. dėkinga už palaikymą vyrui, jos apsisprendimui sutuoktinis neprieštaravęs. Su mergaite, kaip tikina jauna moteris, ryšį palaikė nuolat, ją rėmė. Sesutė gabi, todėl iki šios dienos ir dabar pagal galimybes investuoja į jos lavinimą. Tai, sako, nesudėtinga, nes yra vaikų auginimo atostogose, randa laisvesnio laiko kartu pasimokyti.

Ne visos istorijos tokios sklandžios. Ganėtinai sudėtingomis aplinkybėmis gyvenę vaikai ir į naują šeimą atsineša skaudžias patirtis, elgesio sunkumus.

Mergina pakeitė mamą trims skirtingų tėčių broliams

23-ejų Eglė T. šiemet turėjo baigti studijas, dirbo, gyveno viena. Metų pradžioje jai teko apsispręsti dėl laikinosios trijų brolių globos: dviejų paauglių ir septynerių jauniausiojo.

Merginos mama paliko nepilnamečius vaikus su savo sugyventiniu ir pradingo. Tokie dingimai, kaip tuokart pasakojo kartu gyvenęs gerokai vyresnis Romas S., nebuvo naujiena, bet moteris po kelių dienų vis grįždavusi. Šįkart išvyko pareiškusi, kad toks gyvenimas jai nusibodęs. Beje, visų trijų vaikų biologiniai tėvai skirtingi, kaip ir jau trijų pilnamečių. Vyras atsisakė rūpintis sugyventinės vaikais.

Eglė T. ilgai abejojusi, ar susitvarkys su visais ją užgriūsiančiais rūpesčiais: mokykla, maisto ruošimu, kitais buities darbais. Iki atsikraustant broliams, ji dirbo naktinėje pamainoje, tad ir naują darbą turėjo susirasti, trijų berniukų naktį vienų palikti negali. 

Kalbinama mergina neslėpė, kad ir dabar, kai praėjo jau geras pusmetis, ne viskas gerai, sudėtinga sutarti dėl dienos režimo paisymo, kitų taisyklių, galiausiai, paklusnumo, pagarbos jai. Daug padėjo teritorinio skyriaus vaiko teisių bei vietos socialinių paslaugų centro specialistai, teikiantys pagalbą šeimai. Tiek pati Eglė, tiek ir visi trys vaikai gauna psichologo pagalbą. Daugiausiai specialistų dėmesio pareikalavo mažiausiasis, jis itin sunkiai išgyveno išsiskyrimą su mama ir nuolat laukia jos sugrįžtant.

Susitvarkė savo gyvenimą, kad galėtų globoti seseris

Į ketvirtą dešimtį įkopęs Algis P. jau nuveikė labai didelį darbą – užaugino tris sesutes. Algiui buvo per dvidešimt, kai mirė mama, viena auginusi tris pametinukes mergaites.

Vaikinas neplanuotai turėjo priimti sprendimą, ar toliau leisti laiką su jauna drauge, džiaugtis nė mėnesio neturinčiu pirmagimiu arba pasirūpinti mažosiomis ir tapti gausia šeima. Pasirinko pastarąjį kelią. Pirmiausiai vedė savo kūdikio mamą, tada tapo nuolatiniu trijų sesių, tuo metu tik pradinukių, globėju.

Buvo patogiai susitvarkęs buitį, bet dėl sesių grįžo į mamos namus. Gyvenamosios vietos, mokyklos ir draugų pakeitimas mergaitėms būtų sukėlęs dar daugiau streso. 

Anot vaiko teisių apsaugos specialistės Marijos G., ją visada stebina jaunų globėjų begalinė motyvacija. Per pastaruosius penkerius metus rajone, kuriame dirba, prisimena net keturias tokias globas. Trijų šeimų likimus pakoregavo mirtis, vienu atveju tėvystės teisės buvo ribotos dėl besaikio alkoholio vartojimo sukeltų bėdų.

Jauniems globėjams reikia nuolatinės pagalbos ir palaikymo

Specialistai pastebi, kad nedarniose šeimose augantys vaikai jau būna įpratę rūpintis jaunesniais: valgydina, migdo, kartu ruošia pamokas ir kt. Tėvai jiems šią naštą būna užkrovę jau ankstyvoje vaikystėje: dėl nerūpestingumo, socialinių įgūdžių stokos ar ydingo gyvenimo būdo. 

Be kita ko, kai mirus tėvams pilnametis brolis ar sesuo sutinka rūpintis mažaisiais, dažnai užtikrina ir vaiko galimybę likti savo namuose, įprastoje aplinkoje ir nepatirti dar didesnio streso. Tačiau vien gerų norų nepakanka, globa yra atsakingas procesas.

„Buities rūpesčiai, mažesniųjų auklėjimo sunkumai, šeimos biudžeto planavimas – jaunatvišką nerūpestingumą labai greitai pakeičia atsakomybė už šeimą. Jauną žmogų, paprastai irgi augusį sudėtingomis sąlygomis, užgriūna labai didelė našta, todėl valstybė, savivaldybė visomis išgalėmis privalo padėti jiems per paslaugas, papildomą finansavimą, būsto priežiūrą ir kt.“ įsitikinusi Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Regina Klevinskienė, bendraujanti ne su viena tokia šeima.

R. Klevinskienė paaiškina, kadpretenduojantis tapti vaiko globėju turi atitikti įstatymuose nustatytus reikalavimus. Įvertinama keletas esminių aspektų: giminystės ryšys, informacija apie asmens teistumą, skirtas administracines nuobaudas, medikų pažyma apie sveikatą (Vyriausybės nutarimu patvirtina ligų klasifikacija), ar pretendento atžvilgiu nebuvo apribota tėvų valdžia jo vaikų atžvilgiu, kiti svarbūs dokumentai. Pradinį pretendento vertinimą atlieka teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius.

Globoti gali ne jaunesnis nei 21 metų asmuo. Vienintelė išlyga, kurią įstatymas numato vaiko artimam giminaičiui yra jo amžius gali būti jaunesnis nei dvidešimt vienerių, bet būtinai pilnametis.

Civilinis kodeksas nustato dvi globos rūšis: laikinąją ir nuolatinę. Laikinoji globa laikinai likusios be tėvų globos priežiūra, kelianti tikslą grąžinti vaiką į šeimą. Nuolatinė globa, kuri nustatoma teismo nutartimi, nustatoma vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į šeimą (pvz. tėvai ar vienintelis turėtas yra miręs).

Globėjais (rūpintojais) gali būti skiriami asmenys iki 65 metų amžiaus, ši sąlyga nekeliama artimiems giminaičiams (seneliams, broliams ir seserims), jei jie nori laikinai globoti (rūpinti) jaunesnį kaip 10 metų vaiką; ne jaunesni nei 21 metų amžiaus, išskyrus artimąjį vaiko giminaitį. Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise. Svarbiausia, kad asmuo, norintis globoti (rūpinti) be tėvų globos paliktą vaiką, turėtų tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis.

Subscribe
Notify of
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
Žiūrėti visus komentarus

Contact Us