Raseinių naujienų portalas

Sveikata

Baltijos šalyse pandemija yra prislopinta, nerimą kelia kaimyninės šalys

Baltijos šalyse jau kurį laiką COVID-19 pandemija yra perėjusi į prislopintą fazę, o naujų ligos atvejų skaičius yra statistiškai nereikšmingas. Labiausiai šiuo metu neramina padėtis kai kuriose kaimyninėse šalyse, kur naujų atvejų skaičiai mažėja iš lėto, o pandemija dar nėra visiškai suvaldyta, teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai.

„Lenkijoje su koronavirusu kol kas kovojama intensyviai – kasdien šioje šalyje fiksuojama iki 500 naujų susirgimų. Susirūpinimą ir toliau kelia padėtis Baltarusijoje, kur naujų ligos atvejų skaičiai mažėja iš lėto. Panaši situacija ir Rusijoje, kur ligos protrūkis taip pat nėra suvaldytas“, – teigiama trečiadienį išplatintame pranešime.

Pasak mokslininkų, nerimą kelia ir situacija Karaliaučiuje – kitaip nei likusioje Rusijos dalyje, anksčiau čia padėtis buvo panaši į Lietuvos, o pastaruoju metu sergamumas auga ir jo dydis Lietuvos situaciją viršija beveik tris kartus. Manoma, kad tai lemia žmonių ir transporto srautas tarp Karaliaučiaus ir likusios Rusijos dalies.

„Padėtį Rusijoje ir Baltarusijoje ir toliau sudėtinga vertinti, nes dėl kitokios registracijos metodikos statistiniai rodikliai šiose šalyse yra dirbtinai žemi“, – rašoma pranešime. 

Pasak tyrėjų, bendra situacija rodo, kad žmonių srautus ir toliau reikia kontroliuoti, ypač iš šalių, kuriose yra aukšti sergamumo rodikliai.

LSMU ir LEI mokslininkai išskiria padėtį Lietuvoje, o ypač Latvijoje – visame regione sergamumas ir mirštamumas šiose šalyse yra mažiausias. 

„Turimi duomenys įrodo, kad dėl geresnės situacijos Baltijos šalių gyventojai nėra kaip nors išskirtinai genetiškai atsparesni virusui, kadangi Baltarusijoje, kurios gyventojai genetiškai artimi Lietuvai, sergamumas yra labai aukštas“, – teigia mokslininkai.

Anot jų, Lietuvoje pritaikius Baltarusijos scenarijų turėtume beveik aštuonis kartus daugiau užsikrėtusiųjų koronavirusu, pritaikius Švedijos – maždaug septynis kartus daugiau užsikrėtusiųjų.

„Taip pat pastarųjų dienų duomenys rodo, kad ne Švedijos, o Baltarusijos scenarijus pagal sergamumą visame regione yra prasčiausias. Žvelgiant į bendrą mirusiųjų skaičių matomi ženklūs skirtumai. Vertinant pagal Švedijos scenarijų, šiandien Lietuvoje turėtume apie 18 kartų daugiau mirčių. Situaciją sunku lyginti su Rusijos ir Baltarusijos duomenimis, kadangi čia matoma skirtinga mirčių registravimo metodika“, – rašoma pranešime.

Mokslininkai pastebi, kad tikrąją situaciją bus galima nustatyti tik vėliau, lyginant bendrą mirčių skaičių šalyse tuo pačiu laikotarpiu.

Dalis darbuotojų liks dirbti namuose

LSMU ir LEI mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje iš lėto grįžtama prie įprasto gyventojų judumo, vis dažniau lankomasi gamtoje, tačiau darbo vietose praleistas laikas vis dar trumpesnis nei iki karantino.

„Kai kuriomis dienomis žmonių lankymasis viešosiose vietose trumpam netgi viršijo įprastą vidurkį. Vis dėlto, paskutinėmis gegužės mėnesio dienomis gyventojų mobilumas dar nebuvo grįžęs į lygį, kuris buvo iki karantino“, – sako mokslininkai.

Anot jų, nors darbuotojai nuosekliai grįžta į darbo vietas, pastebima, kad grįžtama lėčiau, taip pat dalis darbuotojų renkasi alternatyvą – darbą iš namų ar kitų vietų.

Pasak tyrėjų, įmanoma, kad į buvusį lygį sugrįžta nebus ir dalis darbuotojų pasiliks dirbti nuotoliniu būdu, iš kitų vietų.

Apibendrinus skirtingų šalių duomenis pastebima, kad visos Europos gyventojai namuose vis dar praleidžia daugiau laiko, nei įprasta. Statistika rodo, kad dauguma šalių vis dar taiko vienokas ar kitokias karantino priemones. Pastaruoju metu Baltarusija taip pat apriboja buvimą viešose erdvėse ir darbe.

Lietuvoje karantinas įvestas kovo 16 dieną, jį planuojama tęsti iki birželio 16 dienos imtinai, o nuo birželio 17 dienos tęsti ekstremalią situaciją.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje patvirtinti 1733 koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 74.

Subscribe
Notify of
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
Žiūrėti visus komentarus

Contact Us