Lietuvos statybos inžinierių sąjunga paskutinę gegužės savaitę rinkosi į šeštąjį šių metų prezidiumo posėdį spręsti statybos inžinierių sąjungos einamųjų klausimų. Posėdyje iškilmingai apdovanotas LSIS prezidentas Saulius Bekampis LSIS GARBĖS ŽENKLU už nuopelnus statybos inžinerijai ir nepriekaištingą reputaciją. „Segėdamas šį ženkliuką, išreiškiu didžiulę pagarbą savo profesijai – esu statybos inžinierius, tokiu laikau save iš prigimties. O ženkliuke pavaizduoti tradiciniai inžinieriaus įrankiai – skriestuvas, trikampis ir liniuotė bei švarko kišenėlėje laikomas pieštukas – yra geriausi mano draugai“, – sako LSIS prezidentas S. Bekampis – statybos inžinierius, konstruktorius ir verslo vadovas. Žmogus, patyręs inžineriją kaip nuotykį, kaip rekordus ir iššūkius.
1983 m. darbinę karjerą pradėjęs Vilniaus metalo konstrukcijų gamykloje inžinieriumi- konstruktoriumi, netrukus tapo Konstruktorių biuro viršininku ir vyriausiuoju konstruktoriumi. S. Bekampis dirbo vykdant didžiausius to meto (1983–1990 m.) projektus – Jonavos azoto gamyklos („Achema“), Kėdainių chemijos gamyklos („Lifosa“), Mažeikių naftos.
„Apie 1988-uosius mane susirado “Roko maršo” per Lietuvą organizatoriai – paprašė sukonstruoti paprastai montuojamą mobilią sceną, kurią galima būtų lengvai surinkti ir išardyti. Tai buvo pastolių sistemų priešaušris. Taip tapau pirmosios scenos konstruktoriumi. Ir tai buvo didelė konstrukcija: su dideliu tarpatramiu, su laikančiaisiais elementais dekoracijoms, apšvietimo bei garso sistemoms. 1990 m. S. Bekampis pradėjo dirbti UAB „Scenos techninis servisas“ vyriausiuoju konstruktoriumi. Scenos, pakylos, laikini parodų paviljonai ir kt. statiniai tapo jo kasdienybe. Tačiau ir toje kasdienybėje būta įdomybių. 1992 m. Raudonojoje aikštėje Maskvoje buvo montuojama didžiulė 5 aukštų scena koncertui. Leidimą montuoti sceną Raudonojoje aikštėje pasirašė Borisas Jelcinas. Iš Lietuvos į Maskvą su metalo konstrukcijomis važiavo apie 15 vilkikų.
„Mes sukūrėme modulinių pleištinių pastolių scenoms konstruoti sistemą, kuri buvo montuojama nelygu Lego kaladėlės, – prisimena S. Bekampis. – Scena turėjo būti ne šiaip kokia, o atlaikyti nemažą svorį – ant jos važinėjo net motociklai. Kiek pamenu, taip į sceną buvo atvežta ir Ala Pugačiova. O penkiuose scenos aukštuose šoko šokėjos. Viso koncerto metu buvau stresinės būsenos, – kad tik kas nesugriūtų, nes buvau girdėjęs, kad rezonansas net tiltus sugriauna.“
S. Bekampio, kaip inžinieriaus- konstruktoriaus, kūrinys pateko ir į Lietuvos rekordų knygą. Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje metu 1993 m. Vilniaus Vingio parke buvo sukonstruotas altorius ir kryžius. Jie pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausias kryžius ir altorius, kuriems montuoti buvo panaudotos dešimtys tonų metalo konstrukcijų. Kaip portalui Statybunaujienos.lt patvirtino agentūros „Factum“ direktorius Vytautas Navaitis, abu statiniai, kurių architektas buvo Vytautas Nasvytis, konstruktorius Saulius Bekampis, įregistruoti kaip Lietuvos rekordai. Buvo pastatytas rekordinis altorius, kurio plotis – 56,1 m; aukštis – 27,8 m; gylis – 25 m; grindų altitudė – 5,5 m; popiežiaus sosto grindų altitudė –7,8 m. Grindų plotas siekė 201,9 kv. m, svoris – 20,7 tonos. S. Bekampis sukonstravo ir didžiausią kabantį kryžių Lietuvoje: aukštis – 13,8 m; plotis – 6,97 m; tūris – 7,8 kub. metro.
LSIS prezidentas S. Bekampis yra statybos inžinierius, konstruktorius ir verslo vadovas. Žmogus, patyręs inžineriją kaip nuotykį, kaip rekordus ir iššūkius, žino, kad inžinieriaus profesija pirmiausia yra profesionalumas ir kompetencijas. Ir ambicijos, kurios neleidžia būti nuošalėje, kurios verčia daryti visa, kad Lietuvoje inžinieriaus vardas būtų tariamas su pagarba. Ambicijos, gimusios iš pagarbos inžinieriaus profesijai ir jo svarbai, LSIS prezidentui ir komandai yra stimulas veikti.
S. Bekampis sako, kad inžinieriumi gimti nebūtina – inžinerijos galima išmokti. Tačiau svarbu mėgti skaičius. Ir būti smalsiam, nes inžinerija yra plačiai aprėpiantis mokslas, o smalsumas jį paverčia įdomiais atradimais. Pragmatiškai mąstantiems žmonėms verta atsiminti, kad inžinierių reikėjo ir statant piramides, ir konstruojant kosminius laivus.
„Kai rinkausi būti inžinieriumi, man ir pačiam buvo svarbu suvokti, kad inžinieriaus visada reikės. Ir neįsivaizduoju kitos srities, kuri tiek daug apimtų: tai ne vien pastatas, bet ir inžinerinės sistemos, išmanieji sprendimai, IT technologijos.“
Inžinieriaus atsakomybė ir moralumas įgyja dar didesnį svorį klimato kaitos kontekste. Paprastai minima, kad apie 40 proc. taršos yra susiję su pastatais, taigi su statyba, statybinėmis medžiagomis ir su eksploatavimu. Nuo inžinerinių sprendinių priklauso, kiek daug bus sunaudojama energijos ir kiek bus teršiama gamta – gaminant, statant, eksploatuojant, utilizuojant.
Pačios didžiausios laikmečio aktualijos rodo, kad inžinieriaus pozicija yra labai reikšminga.
Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.
Interviu su Sauliumi Bekampiu portale www.statybunaujienos.lt
