Lietuvos saugomos teritorijos šiais metais tapo bene pati populiariausia kelionių kryptis, o vienas mėgstamiausių būdų poilsiauti gamtoje – stovyklavimas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba dalijasi patarimais ir taisyklėmis, kaip gamtoje stovyklauti atsakingai, ir pateikia esminius faktus, ką reikia žinoti kiekvienam, norinčiam apsistoti saugomose teritorijose su palapinėmis.
1. Kokias grėsmes kelia ne vietoje palapines pasistatę žmonės?
Palapinių
statyti bet kur negalima ne šiaip sau. Pirmiausia kyla grėsmė gamtai.
Pačiuose vertingiausiuose gamtos kampeliuose – saugomose teritorijose,
gamtos vertybės yra itin jautrios žmogaus poveikiui, todėl palapines tam
tikroje vietoje statyti draudžiama neatsitiktinai. Gamtoje įsikūręs
žmogus net ir to nenorėdamas dažniausiai joje palieka pėdsaką. Suniokoja
arba pažeidžia natūralią miško paklotę, palieka šiukšlių, tyčiomis ar
ne – skina retus augalus, drumsčia laukinių gyvūnų ramybę. O kur dar
rizika sukelti gaisrą netinkamai ir savavališkai įsirengus laužavietę.
Poilsiaujant gamtoje iki šiol nevengiamas ir cheminių medžiagų –
ploviklių ir kitų šarmų naudojimas, pavyzdžiui, stovyklavietėje plaunant
rankas ir indus. Tai lokaliai užteršia dirvožemį, o per laiką šios
cheminės medžiagos su lietaus vandeniu patenka ir į gilesnius dirvožemio
sluoksnius, nuteka į vandens telkinius, šaltinius ir versmes.
Stovyklaujant gamtoje ir ypač saugomose teritorijose būtina suprasti,
kad žmogus joje yra tik laikinas svečias, todėl turėtų gerbti ir saugoti
vietą, į kurią atvažiavo.
2. Kokiose vietose galima statyti palapines, o kur draudžiama?
Norint
sužinoti, kur konkrečiu atveju galima arba draudžiama statyti
palapines, būtina pasitikrinti toje teritorijoje galiojančius planavimo
dokumentus, konkrečiose teritorijose galiojančius tvarkymo planus,
saugomų teritorijų lankymo taisykles. Lankymosi miške taisyklės taip pat
reglamentuojama, kad apsistoti poilsiui su palapinėmis miškuose galima tik oficialiose stovyklavietėse, kempinguose.
Saugomose teritorijose statyti palapinę galima tik tose vietose, kurios oficialiai nurodytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Juose pateikiama informacija apie jau esamas ir dar rengiamas stovyklavietes, todėl patariama pirmiausia paskambinti į parko, kurio teritorijoje jos yra, direkciją, kuri suteiks informaciją apie stovyklavietes ir kempingus.
Lietuvos pajūrio paplūdimiuose taip pat draudžiama nakvoti kopose ar priekopėse bei rengti stovyklavietes. O Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklės draudžia statyti palapines ir kurti laužus tam tikslui nenustatytose ir neįrengtose vietose visoje Kuršių nerijos teritorijoje, išskyrus Nidos kempingo teritorijoje. Palapinių ne tam skirtose vietose taip pat negalima statyti ir gamtos paveldo objektų teritorijose ir jų buferinės apsaugos zonose.
Svarbu suprasti, kad prie ežerų gali būti ir poilsio, atokvėpio vietos, bet jose taip pat negalima statyti palapinių, nebent prie vandens yra įrengtos oficialios ir teisėtos stovyklavietės.
3.
Prieš išvykstant poilsiauti palapine, kur reikėtų ieškoti informacijos
apie leistinas vietas? Kaip poilsiautojams žinoti, kur negalima ilsėtis
su palapinėmis?
Poilsiautojai
išvykoms su palapinėmis dažniausiai renkasi vaizdingiausias Lietuvos
vietas – saugomas teritorijas, todėl informacijos lankytojams visada
siūlome ieškoti pirmiausia internete, pavyzdžiui, saugomų teritorijų
direkcijų puslapiuose arba paskambinti direkcijų specialistams, kurie
visada mielai pakonsultuoja šiuo klausimu, netgi parekomenduoja, kokius
gamtos kampelius tuo pačiu aplankyti.
4. Kuo skiriasi poilsiavietė nuo stovyklavietės? Kaip reikėtų jose elgtis? Ar galima ten statyti palapinę, joje nakvoti?
Poilsiavietė
yra skirta trumpalaikiam poilsiui gamtoje be nakvynės, pavyzdžiui
važiuojant dviračiais poilsiavietėse galima atsikvėpti, papietauti ar
užkąsti, kadangi poilsiavietėse paprastai būna įrengti lauko baldai,
stoginės, šiukšliadėžės, greta būna įrengtos ir automobilių stovėjimo
aikštelės, keliaujantiems automobiliu.
Stovyklavietė yra skirta poilsiui su nakvyne. Stovyklavietėse galima apsistoti ir su kemperiais arba palapinėmis. Stovyklavietėse būna įrengtos laužavietės, lauko baldai, stoginės, tualetai, konteineriai šiukšlėms, sutvarkyti priėjimai prie vandens telkinių. Taigi, stovyklavietėse paprastai įrengta visa infrastruktūra reikalinga kelių dienų poilsiui su nakvyne.
Esminis skirtumas tarp poilsiavietės ir stovyklavietės yra tas, kad poilsiavietėje yra draudžiama apsistoti su palapinėmis ir kemperiais, o oficialios stovyklavietės tam ir yra skirtos. Ir vienoje, ir kitoje vietoje (poilsiavietėse ir stovyklavietės) svarbu laikytis viešosios tvarkos, netriukšmauti ir tokiu būdu netrukdyti kitiems poilsiautojams ir net laukiniams gyvūnams, nešiukšlinti. Be reikalo neskinti augalų, ypač jei jie atrodo nematyti ir nepažįstami, kadangi tai gali būti saugomos rūšys.
Laužus kūrenti tik specialiai tam įrengtose ir pažymėtose laužavietėse. Laužavietėms naudoti tik savo atsivežtas malkas arba surinktas sausas šakas, žabus, o laužą nustojus kūrenti ir jam užgesus – užpilti jį vandeniu arba žemėmis. Lauže jokiu būdu negalima deginti įvairių pakuočių ir susidariusių šiukšlių, kadangi jų degimo metu susidaro kenksmingos žmogui ir aplinkos orą teršiančios dujos. Automobilius statyti tik specialiai tam įrengtose automobilių stovėjimo aikštelėse.
5. Išvykstant ilsėtis su palapine, kokias pagrindines taisykles reikia žinoti?
Pirmiausia
įsitikinti, ar vieta, kurioje nusprendėte poilsiauti, tikrai yra
stovyklavietė arba kempingas. Atostogaujant ir ilsintis oficialiose
stovyklavietėse ir kempinguose paprastai užtenka laikytis aukščiau
paminėtų taisyklių ir nedrumsti ramybės kitiems poilsiautojams bei
saugoti aplink jus esančią gamtą.
Pastaruoju metu taip pat akcentuojama, kad prižiūrimose stovyklavietėse dažniausiai nors ir yra įrengtos šiukšliadėžės, tačiau jei atvykstate vos kelių dienų poilsiui su palapine, būtų puiku, jei iš anksto pasirūpintumėte ir šiukšlių maišais ir visas susidariusias atliekas išsivežtumėte su savimi. Toks gamtą tausojantis stovyklavimas yra itin populiarus ir užsienio šalyse, ypač saugomose teritorijose.
6.
Kokios pasekmės laukia ne vietoje įsikūrusių žmonių? Kokios baudos yra
skiriamos už ne vietoje pastatytą palapinę, ar baudos dydis priklauso
nuo palapinės pastatymo vietos?
Pirmąjį
kartą nepiktybiškas ir žalos gamtai nepadaręs poilsiautojas gali
atsipirkti tik įspėjimu, tačiau dažniausiai žmonės žino, kad vienoje ar
kitoje teritorijoje statyti palapines yra draudžiama, tačiau vis tiek
rizikuoja. Tokiais atvejais pažeidėjui už ATPK (Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodeksas) gali būti skiriama bauda nuo
keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Kartais pažeidėjai baudžiami ne tik
už palapinės pastatymą negalimoje vietoje, bet ir už gamtai padarytą
žalą, kadangi ten kur yra palapinė įprastai neapsieinama ir be laužo,
šiukšlių palikimo ar net gamtos vertybių sunaikinimo.
