Dažnas žino, kad Raseiniai, deja, nėra miestas, galintis pasigirti gausiu išlikusiu architektūros paveldu kaip ir įspūdingu senamiesčiu. Visa tai lėmė II pasaulinio karo negandos, nuo kurių nukentėjo daugiau nei 90 proc. miesto teritorijos. Kadaise buvome svarbus Vidurio Lietuvos religinis bei kultūrinis centras, tą metą iki šių dienų mena tik keletas pastatų, vienas iš jų – Raseinių dominikonų vienuolynas. Ar šiandien, praėjus keliems šimtmečiams, šis pastatas vis dar reikalingas Raseiniams? Ar istorijos vingiuose dingusi komplekso reikšmė galėtų ir turėtų būti atgaivinta? Tai svarstyta rugpjūčio 28 d. Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vykusioje istorinėje popietėje. Renginys buvo skirtas prisiminti Raseinių mieste gyvenusius vienuolius, jų įtaką miesto raidai ir vienuolyno pastatų komplekso ateities perspektyvas.
Nuo 1647 m. Raseinių parapiją aptarnavo dominikonų vienuoliai, kurių rūpesčiu XVIII a. pab. Raseiniuose iškilo iki šių dienų išlikusi bažnyčia ir vienuolynas. Tai du seniausi Raseinių miesto pastatai, neoficialiai įvardijami kaip Raseinių senamiestis. Sovietmečiu apgriuvęs vienuolynas buvo sutvarkytas ir pritaikytas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos poreikiams. Iki 2020 m. čia veikė šios bibliotekos filialas, kuris iškraustytas ir pastatas šiuo metu liko tuščias. Verta paminėti, kad vienuolynas turėjo ir jam priklausančius pastatus, išlikę svirnas ir vežiminė. Pastarieji pastatai privatizuoti ir priklauso privatiems asmenims. Visgi, didžiausią rūpestį kelia likęs tuščias vienuolyno pastatas. Dėl šios problemos Raseinių kultūrinės tapatybės išsaugojimo komitetas kartu su VšĮ „Atrask Raseinius“ ir Raseinių rajono savivaldybės kultūros taryba nusprendė sukviesti visus į istorinę popietę, kurioje būtų apžvelgta Raseinių miesto vieta Žemaitijoje, dominikonų veikla mieste ir ateities perspektyvos dėl pastato likimo ir dominikonų sugrįžimo į Raseinius.
Renginys pradėtas prof. dr. Alfredo Bumblausko pranešimu „Raseiniai tarp Žemaitijos centrų. Nacionalinės ekspedicijos patirtys“. Jame profesorius apžvelgė Žemaitijos ribas, jos problematiką bei pažymėjo, kad Raseiniams, kaip ir kitiems miestams, būtina ieškoti „savo vietos“ Lietuvoje – identiteto, išskirtinumo, o jį suradus neapsiriboti tik nuorodų pastatymu į objektą ar paminklais. A. Bumblauskas akcentavo, jog tam puikiai tiktų dominikonų atvejis. Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkas Jonas Brigys surinkusiems pasakojo apie dominikonų vienuoliją Raseinių miesto ir krašto istorijoje XVII-XXI a., kaip vienuoliai atsirado Raseiniuose ir kaip jiems sekėsi sugyventi su miestiečiais. Anot bibliotekininko, būta visko, nuo ginčų su tikinčiųjų bendruomene iki dominikonų iškeldinimo.
Renginio pabaigoje, išklausius pranešimus, vyko diskusija, kurios metu buvo dalinamasi mintimis apie galimą dominikonų vienuolių sugrįžimą į miestą. Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis teigė, kad dominikonai pareiškė norą atsiimti pastatą bei pradėti veiklą. Šiuo metu yra sprendžiami teisiniai klausimai dėl vienuolyno nuosavybės. Miesto vyr. architektas Armandas Mockus pažymėjo, kad miesto planavimo dokumentuose šis kompleksas užima išskirtinę vietą ir savivaldybė suinteresuota, jog jis atgimtų. Profesoriaus A. Bumblausko nuomone, dominikonai miestui suteiktų išskirtinumą. Pastaraisiais metais vis plačiau sklinda žinia apie Šiluvos šventovę, kaip religinio turizmo traukos objektą. Tačiau kyla klausimas, ar Šiluva ir Raseinių dominikonų vienuolynas būtų suderinama? Šiluvos piligrimų informacijos centro sielovados koordinatorė Agnė Ivaškevičiūtė pasidalino mintimis, kad vienuolyno atgimimas puikiai sietųsi su Šiluvos, o kartu ir Raseinių rajono, kaip religinio turizmo Lietuvoje ir Europoje centro idėja. Be to, pabrėžė, kad norėdami pasiekti puikių rezultatų turime bendradarbiauti. Džiugu, kad vienas iš pagalbinių vienuolyno pastatų savininkų Saulius Matelis, pabrėžė norintis ieškoti bendro sprendimo, kad vienuolyno pastatų kompleksas išliktų vientisas.
Dėkojame pranešėjams ir diskusijos dalyviams už išsakytas mintis ir išdėstytus nenuginčijamus faktus. Istorinis miesto centras nors ir praradęs dalį savo pradinės reikšmės, Raseiniams vis dar yra reikalingas, o jo atgaivinimas sukurtų mūsų miestui nemenką pridėtinę vertę. Be to, papildytų Raseinių krašto, kaip modernaus piligrimystės centro idėją. Dominikonų vienuolių sugrįžimas, būtų taip pat sveikintinas. Belieka tikėtis, kad dirbdami kartu pasieksime pačių geriausių rezultatų, o ši perspektyvi idėja vėl nenugrims istorijos užmarštyje.
VšĮ „Atrask Raseinius“ informacija
