Raseinių naujienų portalas

Kultūra

Rugsėjo 22-oji – rudens lygė ir Baltų vienybės diena

Rudenį yra data, kai dienos šviesos valandos yra vienodos trukmės ir tamsios. Jis patenka į rugsėjo 22 arba 23 d. – skirtumas atsiranda dėl metų šuolio. Rudeninės lygiadienio dieną, remiantis astronomijos žiniomis, Žemė Saulės atžvilgiu kyla griežtai vertikaliai. Po to žvaigždė pradeda judėti į pietinį pusrutulį, paliekant šiaurę šešėlyje. Jau kitą dieną šviesioji dienos dalis pradės mažėti, palaipsniui atiduodant pusei planetos tamsą

    Rudens lygiadienis turi ne tik astronominę prasmę. Kiekvienos tautos istorijoje yra šventės, vienaip ar kitaip susijusios su ja. Tą dieną jie pagerbė protėvius, padėkojo dievams už derlių, susirinko šeimos. Daugelyje kultūrų pastatomi pastatai, turintys sakralinę prasmę. Dar rudens lygiadienis buvo vadinamas Dagotuvėmis, Dagos – grūdo dygimo švente. Pašventindavo ir atiduodavo Dievo globon, kad žiemą javai iškentėtų. Taip pat buvo apdovanojamos  „bobutės“ – kaimo gimdyvių  pribuvėjos.
    Prielaida švęsti Lygiadienį  švęsti yra tai, kad nuo Rudens lygiadienio prasideda Ilgių metas, artėjama į Vėlines. Ugnis, simboliškai degusi ant kalnų, nusileidžia žemyn ir sugrįžta į namų židinį, kur rusens, bus apgaubta, globojama iki pavasario Lygės – šiltojo metų laiko sugrąžtų. Vasarą gaudę ragai užleidžia vietą kanklėms, žmogus atsigręžia į savo vidinį pasaulį, protėvių išmintį, santykį su aukštesnių – gilesnių sferų apraiškomis.

    Ryšys su mirusiųjų pasauliu, savotiškas bendravimas ir pagarba būdinga daugeliui tautų. Ne išimtis ir mes, lietuviai. Kadangi mes šiauriečiai, tai mūsų ir žodis ir emocija „skūpūs“ : nedaugžodžiaudami  prisimename, pagerbiame, uždegame žvakelę ar aukurėlį. Apmąstydami savo būtį ir gyvenimą šiandieninėje Lietuvoje, negalime pamiršti šimtmečius trukusių kovų su užpuolikais kryžiuočiais. Kovose už gyvenimą čia, prie Dubysos, turime būti dėkingi kritusiems ir pagarbiai palaidotiems pilkapiuose.  Žuvusieji kovėsi, gynė savo gyvenvietes, gentainius besislepiančius piliakalniuose, viltingai laukiančius, kol priešas bus nugalėtas ir atsitrauks. Ugnis buvo dalis vilties, siunčiamos nuo piliakalnio ant piliakalnio, įspėdavusi apie pavojų, rusenusi aukure ir šildžiusi sužvarbusius žmones.

    Piliakalnių grandinė palei Dubysą yra antra pagal svarbą Lietuvoje po Nemuno piliakalnių gynybinės linijos, pirmiausia turėjusios atlaikyti priešo antpuolius. Piliakalniai niekada neegzistavo pavieniui. Todėl, negalėdami karantino laikotarpiu burtis bendruose renginiuose,  prisiminkime ir Kejįnų, Gėluvos, Darbutų, Ročiškės (Aukštuonos kalno) Betygalos, Padubysio, Lyduvėnų ir kitų piliakalnių gynėjus. Mes esame jų darbų ir kovų tąsa.

     Nuo žilos senovės žinomi papročiai šiuo metų laiku atnašauti dievybėms už išaugintą, subrandintą derlių, tuo pabrėžiant ribų tarp skirtingų klimato sąlygų svarbą ir pasitinkamas kitas – tamsusis –  laikotarpis, priartinantis žmogų prie anapusinio pasaulio, priverčiantis atsigręžti į savo dvasinį gyvenimą bei protėvių išmintį. Sovietiniais laikais tokio pobūdžio šventės pavirto rudens gėrybių mugėmis.
    Rudens lygiadienis būna tada, kai diena susilygina su naktimi ir jis neatsiejamas nuo ugnies. Lygė įvyksta rugsėjo 20–22 dienomis ir visame pasaulyje nusirita smagi karnavalų, vaidinančių ir šokančių žmonių švenčių banga. Ją lydi fejerverkai, natūralios ugnies reginiai, rudens gėrybių mugės.

    Pasakojama, kad senovės lietuviai, džiaugdamiesi derliumi, dėkodavo Dievui Žemininkui, aukodavo gyvulius. Aukoti atvesdavo po gyvulių porą : veršiuką ir telyčią, aviną ir avį, ožį ir ožką, paršą ir kiaulę, gaidį ir vištą, žąsiną ir žąsį. Kaip teigiama XVI a. dokumentuose ypač dažnai buvo aukojamas ožys, laikytas vaisingumo simboliu.

   Lietuvos ir Latvijos seimai dar 2000-aisiais rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena būtent remdamiesi įspūdinga Saulės mūšio istorine paralele prieš 784 metus. Ta proga ant daugelio Lietuvos piliakalnių bei kitose vietose vyksta Baltų vienybės ugnies sąšauka – liepsnos skulptūros, laužai, vyks žygiai bei kiti baltų kultūros renginiai. Per rudens Lygiadienį, nuo 20-os iki 21-os valandos, vyksta Baltų vienybės ugnies sąšauka. Tuo metu visi baltų genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir visame pasaulyje uždega signalines ugnis ant kalnų, piliakalnių bei kitose, su baltų istorija susijusiose vietose.

     Pagal galimybes uždekime ugnį ant kalvų, aukuruose ant piliakalnių. Palaikykime vienybę !

Dubysos regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Laimutė Pečkaitienė, 8 614 49128

*

Subscribe
Notify of
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
Žiūrėti visus komentarus

Contact Us