Pamenu, kai vaikai buvo dar visai mažiukai, bet jau pradėję valgyti „normalų” maistą, prasidėjo cirkas, vadinamas „ką norėsite valgyti?” Cirkas todėl, kad taip pateiktas klausimas, iškart pačią mamą sukiša į narvą, iš kurio sunku ištrūkti. Žinoma, kitos mamos su mažiukais turėjo ar tebeturi tų pačių problemėlių, nes vaikai tai šio, tai ano nevalgo, nemėgsta. Todėl aš buvau įvaldžiusi vieną paprastą būdą: pasiimu iš spintelės pvz. dviejų rūšių kruopas ir rodydama pakelius klausiu: „Kas geriau? Šita ar šita košė?“. Jokių kitų variantų net nereikėjo, nes visada pasirinkdavo vieną iš dviejų. Aišku, tie du variantai man buvo praktiškai vienas ir tas pats, o jiems-pasirinkim „laisvė“ ir dalyvavimas sprendime.
Pas močiutę, kita tvarka ir kitas „pasirinkimas“, nes klausimas pateiktas tradiciškai, „ko norėsite pusryčiams“, paprastai baigdavosi vienam makaronais su sviestu, kitam-cepelinais. „Argi sunku, jei vaikai prašo?“. Oi, ne vaikai, o anūkai! Vaikams juk buvo liepiama „valgyti viską, kas padėta ir neišsimislioti“!
Grįžtant prie pasirinkimo. Faktas, kad rinktis iš dviejų variantų yra lengva. Antras faktas-rinktis iš didesnio asortimento irgi smagu, jei nesunku apsispręsti. Užuojauta mano, o ir kitoms manikiūrininkėms, pas kurias, tokios kaip aš klientės, persigalvoja 15 kartų, kokios spalvos nagų norėtų šį kartą.
Jei valgau kavinėje ar restorane ir ypač, jei nesu ragavusi ten gaminamo maisto, beveik visada užsisakau ne tai, ko norėjau arba būčiau norėjusi. Nes neapsisprendžiu. Paprastai mes visi 4 užsisakome skirtingus patiekalus, jei vaikams apskritai įmanoma ką nors rasti be „sasyskų“ ir fri bulvyčių. Ir tada prasideda šakučių smaigstymas iš vienos lėkštės į kitą, kad visko paragautume.
Pirmame rinkimų į Seimą ture ilgai spoksojau į sąrašus su pavardėmis, prieš tai ilgokai klausiausi rinkimų komisijos „tetutės“ voko užklijavimo instruktažo ir galiausiai pabalsavau už ne tuos, o už kitus ir dar po to 5 kartus persvarsčiau-gerai ar ne?
Užtat antrame ture viskas truko akimirksniu-brūkšt ir viskas! Dantis valiausi ilgiau, o kol dar apsirengiau, kol tušinuką susiradau savo rankinėje… Nes pasirinkimas buvo TIK iš dviejų.
Jau visai visai artėjant prie šio rašinėlio pabaigos, noriu užviršuoti: man labai sunku apsispręsti, kuri valgio nuotrauka yra gražesnė ir kurį patiekalą iš kelių variantų šiandien jums pasiūlyti. Todėl pasiduodu ir dalinuosi:
Pastarnokų sriuba
Pastarnokai-morkų ir petražolių giminaičiai. Mažiausi-patys saldžiausi, o stambesni pastarnokai itin aromatingi. Turi daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, negu morkos. Ypač daug kalio, silicio, fosforo, vitaminų C ir B, geležies, mangano, cinko. Pasižymi efektyviu tonizuojamu poveikiu ir tinka profilaktiškai nuo daugelio ligų. Padeda nuo kosulio, malšina skausmus, stiprina imuninę sistemą, reguliuoja virškinamojo trakto veiklą ir medžiagų apykaitą ir t.t. Ar užteks? Tai gal jau galime išsivirti pastarnokų sriubos?
2-4 pastarnokai;
1-2 bulvės (nebūtinai);
svieste pakepintas svogūnas ir 2 skiltelės česnako;
2 saliero lapkočiai;
grietinėlė;
nykščio dydžio imbieras;
pankolio sėklos;
petražolės;
kubelis daržovių sultinio;
druska/pipirai;
Šiek tiek citrinos sulčių (nepadauginti!)***
Supjaustytas daržoves ir pakepintus svogūnus/česnakus su pankolio sėklomis sudėti į puodą, užpilti verdančiu vandeniu/sultiniu (apie 1,5 litro) ir virti kol daržovės suminkštės. Įberti druskos, jei reikia, pipirų, sudėti smulkintą imbierą ir sutrinti rankiniu trintuvu. Įpilti apie 100 ml grietinėlės (pagal skonį). Jei per tiršta, įpilti dar vandens. Dar minutę kitą pavirti ant silpnos kaitros ir suberti kapotas petražoles. Skanu su česnakinio batono riekele.
Įdaryti pievagrybiai su lakštiniais
Kai pamačiau parduotuvėje tokius didelius, gražius, baltus pievagrybius, iškart pagalvojau, kad puikiai tiks kuo nors įdaryti ir nevalia praleisti progos 🙂 Tik su šiais dideliais pievagrybiais ilgai tariausi dėl įdaro. Tarp kitko, maisto gaminimo procesas būna kur kas greitesnis, kai tariesi tik su savimi ar su pvz. grybais, o ne su „namų ūkio dauguma” 🙂
Grįžtu prie grybų ir įdaro:
Kotus išėmiau ir nenaudojau. Nenorėjau. Pasidariau mišinį iš pusės smulkiais kubeliais pjaustyto baklažano, 2 duonos riekių, pjaustytų kubeliais (puikiai sunaudojau tuos užsilikusius duonos galus, kurių niekas nenori valgyti), svogūno laiškų, petražolių, kiaušinio. poros šaukštų smulkaus tarkuoto Džiugo sūrio, 1 šaukštelis grūdėtų garstyčių, šiek tiek druskos/pipirų.
Grybus dar apšlaksčiau alyvuogių aliejumi ir padruskavau. Įdėjus įdarą, pašoviau 200 laipsnių orkaitėn ir kepiau apie 35 min (nes grybai dideli). Pabaigoje dar pabarsčiau panko džiūvėsėlių.
Patiekta su lakštiniais ir naminiu pomidorų padažu, kurio pasigaminu visiems gyvenimo atvejams.
Darbo tikrai nedaug ir viskas labai sotu. Nevalgantiems angliavandenių, makaronai nebūtini, o pievagrybiai puikus baltymų šaltinis bet kuriuo paros metu.
Braziliškas morkų pyragas pagal Jurgą
(Ir nuo kada morka yra kažkas braziliško? Ir jeigu miltai bei cukrus yra „braziliški” ingredientai, tai aš juos pakeičiau :D)
300 g. AVIŽŲ MILTŲ
1 a/š sodos, nugesintos 100 ml kefyre su lašeliu citrinos (*bet galima naudoti kepimo miltelius ir juos sumaišyti tik su miltais);
4 morkos
5 DATULĖS (šviežios) +1 BANANAS (vietoj 345 g cukraus!)
(*Šiaip galima dėti porą bananų ir be datulių, arba 8 datules ir be banano, arba medaus 3 šaukštus-priklauso ką turite ir ko norite ant savo pilvo 😀)
3 KIAUŠINIAI
80 ml. ALIEJAUS
1 a.š. vanilės
GLAJUI: 1 v. šaukštas sviesto, 80 g. jūsų sąžinės reikalo, išreikšto cukraus pavidalu, 40 g. kakavos, 60 ml. pieno.
(*arba- išlydyti dovanotą šokoladą)
***
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais arba nugesinta soda/kefyru.
Į virtuvinį kombainą (nelygu ką turite), sudėti morkas (tarkuotas), kiaušinius, aliejų, vanilę, datules/bananą ir sumakaliūzinti viską.
Makaliūzę krėsti į dubenį su miltais-sumaišyti.
Viską kepti 180 laipsnių orkaitėje apie 40-50 min.
Paskui užteplioti gražiu dalyku, kuriuo neatsispirtų niekas ir jis užglaistys viską, jei kas nesigavo. Bet gaunasi puikus, pasipūtęs, drėgnas sveikuoliškas pyragas.
