Raseinių naujienų portalas

Politika

Koalicijos sutarties apžvalga: dėl ko sutarta ir kur laukia ginčai

Seimo rinkimus laimėję dešinieji pirmadienį pasirašo koalicijos sutartį. BNS apžvelgia svarbiausias jos nuostatas:

1. Ekonominė ir socialinė politika. Koalicijos partneriai pripažįsta, kad jie kol kas nėra sutarę dėl viešojo sektoriaus finansavimo dydžio ir galimų mokestinių pakeitimų. Liberalams nepavyko įtraukti nuostatų dėl mokesčių tarifo mažinimo, bet žadama, kad darbo mokesčiai neaugs ir bus „įvertinta galimybė“ atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo. Sutartyje pabrėžiama tradicinė dešinioji politika didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, mažinti verslo reguliavimą, skatinti investicijas. Socialinę atskirtį žadama mažinti gerinant socialinių paslaugų prieinamumą. Pensijos, vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos sutartyje nėra minimos.

2. Švietimo pertvarka. Svarbiausiu prioritetu koalicija įvardija atskirties mažinimą švietimo srityje. Partijos žada vaikams „vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“, kelti mokytojų algas iki bent 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tačiau priemonės nėra detalizuojamos, nieko nekalbama apie mokyklų tinklo peržiūrėjimą ar klasės krepšelio modelį. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje vaikų mokymosi rezultatai prastesni kaimo vietovėse, kuriose mokyklos mažesnės, o klasės sujungtos.

3. Žmogaus teisės. Mažesniųjų koalicijos partnerių iniciatyva sutarta siekti įteisinti homoseksualų partnerystę ir nelietuviškų pavardžių rašybą pase, tačiau konservatoriai pasiliko sau teisę balsuoti laisvai, įtraukdami išlygą apie „frakcijose egzistuojantį nuomonių išsiskyrimą“. Koalicijos sutartyje homoseksualų partnerystė nėra tiesiogiai įvardijama kaip šeima. Šių įstatymų priėmimo tikimybę didina tai, kad už juos gali balsuoti ne tik būsimi valdantieji – apie pusė konservatorių, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – bet ir socialdemokratai ir kai kurie kiti opozicijos atstovai. 

4. Užsienio ir gynybos politika. Užsienio politika nebuvo labai svarbia ligšiolinių derybų tema. Sutartyje pabrėžiamas „užsienio politikos transatlantinių santykių tęstinumas“, žadama laikytis partijų susitarimo didinti gynybos išlaidas. Dokumente minima parama „kovojantiems už laisvę“ Taivano gyventojams – tai supykdys Kiniją. Įtvirtintas pažadas „atvirai pasisakyti prieš bet kokius žmogaus teisių bei demokratinių laisvių pažeidimus“ gali reikšti kritiškesnį požiūrį į kai kuriuos Lenkijos valdžios veiksmus, tačiau nacionalinio saugumo interesai ir prezidento pozicija tikriausiai skatins išlaikyti gerus dvišalius santykius su Varšuva.

5. Portfelių dalybos. Koalicijos sutartyje apibrėžiami rėmai šią savaitę planuojamoms deryboms dėl Vyriausybės sudėties ir pozicijų Seime. Dokumente rašoma, kad pozicijos bus skirstomos proporcingai įvertinant mandatų skaičių, didesnį lyginamąjį svorį suteikiant premjero ir Seimo pirmininko pozicijoms, bet konkreti formulė nenurodoma. Tikėtina, kad konservatoriai gali gauti premjero poziciją ir devynis ministrus, Liberalų sąjūdis – Seimo pirmininko poziciją ir du ministrų portfelius, nors gali bandyti siekti ir trečiojo, o Laisvės partija turbūt gaus tris ministrų portfelius. 

Subscribe
Notify of
guest
1 Komentarai
Naujausi
Seniausi Most Voted
Inline Feedbacks
Žiūrėti visus komentarus
Vytautas

Kalbant apie švietimo pertvarką labai svarbu suprasti ką iš tiesų „rodo” tie tyrimai, kaip rašoma straipsnyje. Kas gilinasi į švietimo situaciją Lietuvoje, tikriausiai žino, kad mokinių mokymosi rezultatai kaime prastesni yra ne dėl vietovės ar mažesnių mokyklų, net ne dėl jungtinių klasių (jei kalbama apie pradines klases), o dėl socialinės padėties. Argi tie tyrimai rodo kaip „pagerėja” mokymosi rezultatai perkėlus vaiką į miesto mokyklą? Juk jei mokinio socialinė aplinka prasta, tai rezultatai paprastai nepagerėja ir pakeitus mokyklą. Bet „tyrimai”, žinoma, rodo, kad miesto mokyklos mokymosi bendri rezultatai geresni… Klausimas, kodėl atliekami tokie tyrimai ir kam reikia, kad būtent taip visuomenė suprastų, jog kaimo mokyklos yra našta švietimo sistemai? Panašu, kad to reikia švietimo ministerijai, tam didžiuliui aparatui, su daugybe įstaigų (tiesa, jos po R.Masiulio audito kažkiek tvarkėsi ir jungėsi į nacionalinę švietimo agentūrą), tačiau švietimo tinklo „optimizacijos” reikalaujama pirmiausiai ne iš savęs, o iš kitų, įtikinėjant naivius savivaldybių merus, kad nėra kitos išeities („optimizacinė” ŠMM politika buvo vykdoma dar gerokai iki minėto R.Masiulio audito). Ir turbūt nėra mokytojo, kuris neturėtų kokių nors ŠMM įstaigų organizuotų mokymų pažymėjimo, kuriame parašytos išklausytos mokymų valandos neretai ir du kartus neatitinka su realiai pravestais mokymais. Ir kaip manot, kurios valandos buvo finansuojamos, tos, kurios ant pažymėjimų parašytos, ar tos, kurias realiai išklausė mokytojai? 🙂

Contact Us