Raseinių naujienų portalas

Nuomonės

Finansų ekspertai – kiek lietuviai išleidžia šventėms?

Kalėdinis periodas – džiaugsmo bei stebuklų metas. Nors ir karantinas šiemet nemažai daliai žmonių ganėtinai stipriai apkartino šventines nuotaikas, vis dėlto gyventojai stengiasi nenusivilti ir atšvęsti didžiasias metų šventes kaip įmanoma geriau.

Tačiau kiek lietuviai iš tikrųjų išleidžia didžiosioms žiemos šventėms? Finansinių produktų palyginimo platformos Financer.com Lietuva ekspertai sako, jog lietuvių išlaidos šių metų šventėms – kiek kitokios, nei būtų buvę galima tikėtis.

Pakitusios sąlygos, skirtingos ir galimybės

Ne paslaptis, jog šalyje jau ilgą laiką įvestas karantinas labai stipriai supurtė daugelio žmonių gyvenimus. Buvo uždaryta didžioji dalis parduotuvių – nuo drabužių parduotuvių iki rankdarbių krautuvėlių, nuo knygynų iki sendaikčių krautuvių, grožio salonų bei kirpyklų.

Tai tuo pačiu reiškia, jog didelė dalis lietuvos dirbančiųjų prarado savo vienintelius pajamų šaltinius – priversti uždaryti savo parduotuves, žmonės turėjo išgyventi iš turimų santaupų ir tikėtis, jog ribojimai netrukus bus atšaukti.

Be to, įmonėms pradėjus didžiąją darbo dalį organizuoti nuotoliniu būdu, nemažai darbuotojų buvo paprasčiausiai atleisti, siekiant išgelbėti verslus nuo bankroto.

Anot finansų ekspertų, šis netikėtas pajamų sumažėjimas padarė tikrai didelę įtaką ne tik kasdieniam žmonių gyvenimui, bet ir tam, kaip žmonės švenčia šventes.

Financer.com atstovai sako, jog viena vertus, dėl uždarytų parduotuvių, laisvalaikio pramogų, spa centrų bei atsisakytų kalėdinių mugių, draudimo įvažiuoti į kitas savivaldybes, žmonės šiemet nemažai sutaupė. Ir vis dėlto, sumažėjusios pajamos sutaupytoms pajamoms tapo atsvara, tad lietuviai šiemet šventėms vis tiek galėjo leisti kiek mažiau.

Lietuvos žmonių išlaidos 2020 Kalėdoms – kitokios

Palyginus su 2019 metais, šiemet dauguma Lietuvos piliečių šventes sutiko kiek kukliau, tačiau vis dėlto, toli gražu ne visi buvo priversti susiveržti diržus.

Prekybininkai pastebi, jog žmones pinigus pradėjo taupyti pradedant Kalėdinėmis eglutėmis. Anot jų, nors ir gyvos eglutės vis dar buvo ganėtinai populiarios, vis dėlto, pirkdami dirbtines, žmones ieškojo mažesnių, ne tokių brangių eglučių.

Financer.com atstovai sako, jog šiemet taip pat buvo ganėtinai stipriai sutaupyta ir Kūčių stalui – uždraudus žmonėms važiuoti į kitas savivaldybes, nemaža dalis žmonių negalėjo Kūčių atšvęsti su savo giminaičiais bei artimaisiais, tad likę namie, patys sau ruošė paprastesnį, kuklesnį Kūčių stalą – anot ekspertų, šiemet Kūčių stalui vidutiniškai buvo sutaupyta bent 15 – 30% bendrųjų išlaidų.

Nors mišrainės atsisakyta nebuvo, vis dėlto lietuviai mažiau pinigų išleido įvairiems prabangos produktams – brangesniems vynams, delikatesams, įvairiems užkandžiams bei įmantriems pieno produktams (kaip pelėsiniui sūriui).

Kita vertus, Lietuvos žmonių išlaidos Kalėdinėms dovanoms, atrodo, buvo kiek kitokios, nei būtų buvę galima tikėtis. Anot Financer.com Lietuva komandos, nepaisant sudėtingos epideminės bei ekonominės padėties Lietuvoje, šiemet lietuviai vis dar taip pat noriai savo artimiesiems pirko brangias dovanas – išmaniuosiuos telefonus, planšetes, ausines bei kitą techniką.

Ekspertų teigimu, taip yra dėl to, nes dauguma tokias dovanas galėjusių įpirkti 2019 metais žmonių užima ganėtinai aukštas pareigas – IT, verslo vadybos, bei kitas gerai apmokomas sritys, tad jų finansinės padėties karantinas itin stipriai nepakeitė ir šiemet.

Kita vertus, kita dalis žmonių turėjo gerokai kukliau sutikti Kalėdas – prekybininkais, pardavėjais, konsultantais, kirpėjais ir pan. dirbę piliečiai šiemet Kalėdoms išlaido žymiai mažiau – anot Financer.com specialistų, išlaidos dovanoms galėjo sumažėti net virš 60%.

Paskolos šventėms

Dar vienas įdomus netikėtumas – žmonių polinkis rinktis kreditą šventinėms išlaidoms padengti.

Anot Financer.com atstovų, nors žmonės karantinui prasidėjus metų pradžioje ir pradėjo skolintis mažiau, vis dėlto prieš kalėdinį periodą buvo pastebėtas didesnis greitųjų paskolų pasirinkimas.

Kalbinami specialistai sako, jog nemaža dalis piliečių nusprendė rinktis paskolą būtent dėl išlaidų šventėms – atšventimui, dovanoms, įvairioms papildomoms išlaidoms. Vidutiniai paskolų dydžiai – nedideli bei svyruoja iki 1 000 eurų, o populiariausias pasirenkamas paskolos tipas – greitieji kreditai.

Ekspertų teigimu, nemaža dalis žmonių pasirinko galimybę gautos paskolos grąžinimą atidėti, arba pasiemė vadinąmą „nemokamą“ paskolą – specialistai įsitikinę, jog paskolą pasiemę žmonės nusprendė šventes atšvęsti kaip įprasta, o dėl savo suprastėjusios finansinės padėties pasiskolintus pinigus šventėms grąžinti vėliau, per kelis kartus.

Naujieji Metai – neįprasti

Vienas didžiausių išlaidų pokyčių, neabejotinai, yra išlaidos Naujųjų Metų sutikimo šventei.

Iš tiesų, šie Naujieji Metai bus sutinkami visiškai kitaip, nei įprasta – ne tik dėl žmonių pakitusios finansinės padėties, bet ir įvairių ribojimų. Tačiau kokie šie ribojimai yra ir kaip jie paveikė žmonių išlaidas?

Pagrindiniai ribojimai, padarę didžiausią įtaką Naujųjų sutikimui, yra šie – buvo uždrausta kirsti savivaldybės ribas ne darbo reikalais, išskyrus atvejus, kai asmuo turi nekilnojamojo turto savivaldybėje, į kurią nori patekti.

Taip pat, buvo uždarytos ir ką tik savo veiklą pradėjusios fejerverkų krautuvės – tai padarė itin didelę įtaką pirotechnikos įsigijimo mąstams šiais metais, mat toli gražu ne daugelis žmonių nusprendžia fejerverkus įsigyti internetu.

Galiausiai, taip pat Naujiesiems Metams yra užgesinamos miesto eglės, ribojamas žmonių srautas, net atšaukiami fejerverkai – taip tikimasi stipriai sumažinti žmonių susitelkimą bei išvengti nebūtinos pandeminės rizikos bei naujų siautėjančio viruso židinių.

Anot finansų ekspertų, tokios priemonės buvo tikrai efektyvios – jų teigimu, šiemet išlaidos fejerverkams sumažėjo net iki 80%, kaip ir visiškai krito išlaidos įvairiai, šiuo metu uždraustai, trumpalaikei nuomai, kubilams, bei kitoms vietoms, kuriose žmonės mėgdavo švęsti naujuosius.

Tiesa, specialistai sako, jog žmonių išlaidos sumažėjo ne tik ties fejerverkais ar vietos atšventimui nuoma – taip pat pastebimos ir žymiai mažesnės išlaidos šventiniam stalui – pyragams, alkoholiniams gėrimams, delikatesams, užkandžiams ir taip toliau.

Anot Financer.com atstovų, taip galėtų būti dėl to, jog šiemet dauguma žmonių atsisako įprastų, didelių švenčių su draugais ir artimaisiais, ir vietoj to Naujuosius šiemet planuoja atšvęsti ramiau, su savo šeima.

Pabaigai

Apibendrinus, šių metų šventinis periodas be abejonės buvo kiek kitoks, nei įprastai.

Kalėdinis stalai Lietuvoje šiemet buvo kiek kuklesni, nors ir atrodo, jog tai labiau susiję su draudimu važiuoti tarp savivaldybių, nei su pakitusia žmonių finansine situacija.

Taip pat, draudimai žymiai pakeitė ir Naujųjų Metų sutikimą Lietuvoje – uždraudus renginius, fizines fejerverkų krautuves, trumpalaikę nuomą bei keletą kitų svarbių aspektų, šiemet Lietuvos žmonės yra linkę Naujuosius atšvęsti kiek ramiau – atsisakyti įprastų vakarėlių bei Naujuosius sutikti kartu su artimiausiais žmonėmis.

Linkime, jog šie Naujieji metai jums taptų pilni laimės, jūs patirtumėte finansinės padėties pagerėjimą bei, kaip ir visa Lietuva, vėl atsistotumėte ant kojų bei taptumėte dar sėkmingesni. Laimingų Naujųjų!

Užsk.:20/12/31

Subscribe
Notify of
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
Žiūrėti visus komentarus

Contact Us