Sparčiojo internetinio ryšio plėtra šalies teritorijoje yra viena iš sričių, kurioje Lietuva yra tarp pasaulio mastu pirmaujančių šalių. Šiandien net 93 proc. šalies namų ūkių turi galimybę naudotis plačiajuosčio interneto ryšiu.
Lietuvoje interneto ryšys atsirado vos atgavus nepriklausomybę. Jis sparčiai tobulėjo ir šiandien galima pasidžiaugti, kad Lietuva pagal interneto pasiekiamumą yra tarp „top“ šalių. Tačiau taip buvo ne visada. Nors miestuose internetas gana greitai buvo prieinamas beveik visiems, kaimo vietovėse gyvenantys vis dar turėjo ribotas galimybes. Tačiau įgyvendinus plačiajuosčio interneto diegimo projektus RAIN, RAIN-2, PRIP ir PRIP-2, skaitmeninė atskirtis tarp miesto ir kaimo smarkiai sumažėjo.
Namų ūkiai, turintys plačiajuosčio interneto prieigą 2012–2018 m., proc.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2019
Nors plačiajuosčio internetinio ryšio padengiamumo rodikliai Lietuvoje yra neblogi, Europos Komisija kelia tikslą suteikti namų ūkiams plačiajuosčio interneto paslaugas 100 mb/s sparta. Pagal šį rodiklį Lietuva Europos Sąjungos mastu yra vidutiniokė, o imant tik kaimiškąsias vietoves – mes dar atsiliekame.
Vis daugiau kaimo vietovėse gyvenančių asmenų kasdien naudojasi kompiuteriu – 2019 m. tokių asmenų buvo net 52 proc. Nors ši dalis augo sparčiausiai, palyginti su kitomis Lietuvos vietovėmis, tačiau išliko 20 proc. punktų mažesnė nei miestuose.
2019 m. kaimo vietovėse niekada nesinaudojusių kompiuteriu asmenų dalis buvo 7 proc. punktais didesnė nei miestuose ir mažėjo lėčiau nei kitose Lietuvos vietovėse. Internetu kasdien naudojosi 65 proc. kaimo vietovėse gyvenančių asmenų. Ir nors ši dalis augo sparčiausiai, palyginti su kitomis Lietuvos vietovėmis, tačiau išliko 16 proc. punktų mažesnė nei miestuose.
Asmenys, kurie kasdien naudojasi internetu, 2012–2019 m., proc.
| Rodiklis | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | Vidutinis metinis kitimo tempas 2012–2019 m., proc. |
| Visi asmenys | 49 | 53 | 57 | 56 | 60 | 64 | 68 | 73 | 5,9 |
| Miestuose gyvenantys asmenys | 58 | 64 | 66 | 64 | 72 | 73 | 77 | 81 | 5,0 |
| Miestuose ir priemiesčiuose gyvenantys asmenys | 52 | 58 | 61 | 61 | 61 | 64 | 69 | 73 | 5,0 |
| Kaimo vietovėse gyvenantys asmenys | 39 | 41 | 47 | 47 | 50 | 55 | 61 | 65 | 7,7 |
Šaltinis: EUROSTAT, 2020Šaltinis: EUROSTAT, 2020
2019 m. net 20 proc. kaimo vietovėse gyvenančių asmenų niekada nesinaudojo internetu, ir ši dalis buvo 10 proc. punktų didesnė nei miestuose.
Asmenys, kurie niekada nesinaudoja internetu, 2012–2019 m., proc.
| Rodiklis | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | Vidutinis metinis kitimo tempas 2012–2019 m., proc. |
| Visi asmenys | 31 | 29 | 25 | 25 | 22 | 19 | 17 | 15 | -9,7 |
| Miestuose gyvenantys asmenys | 23 | 20 | 18 | 19 | 15 | 13 | 10 | 10 | -10,7 |
| Miestuose ir priemiesčiuose gyvenantys asmenys | 27 | 23 | 20 | 20 | 16 | 17 | 15 | 14 | -8,6 |
| Kaimo vietovėse gyvenantys asmenys | 39 | 38 | 32 | 31 | 29 | 26 | 22 | 20 | -9,0 |
ŠŠaltinis: EUROSTAT, 2020altinis: EUROSTAT, 2020
Panaudodami sukurtą infrastruktūrą, operatoriai tiekia spartaus interneto paslaugas gyventojams, mokykloms, bibliotekoms, valstybės ir vietos savivaldos institucijoms, verslo įmonėms.
Bibliotekoms įdiegus atvirą prieigą ir sudarius sąlygas nemokamai pasinaudoti internetu, išaugo kaimo gyventojų galimybės pasinaudoti įvairiomis elektroninėmis paslaugomis.
