Vienas dažniausių stovyklavietės atributų – laužas, tačiau ne kiekvienas žino, kur laužus kurti galima, o kur ir kada to reikėtų vengti, kad išvengtumėte grėsmės gamtai.
Laužus galima kurti tik stovyklavietėse, poilsiavietėse ir kempinguose, kur yra įrengtos ir specialiai tam išskirtos bei iš anksto parengtos vietos. Tokios laužavietės apsuptos iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona, o aplink yra pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės nėra sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų.
Liepsna, ypač sausuoju laikotarpiu, plinta itin greitai, todėl įrengus laužavietę savavališkai, visada kyla grėsmė dėl pievos ar miško paklotės padegimo, ko pasekoje žūsta ne tik ten esanti augalija ir gyvūnija, bet ir vyksta kraštovaizdžio degradacija. Blogiausiu scenarijumi gali būti uždegti ištisi miško masyvai, durpynai, žūti žmones, nukentėti pastatai ar kitas turtas.
Saugomose teritorijose, kurti laužus ir statyti kepsnines galima tik specialiai tam įrengtose ir informaciniais ženklais pažymėtose vietose (stovyklavietėse, poilsiavietėse, kempinguose). Gamtiniuose rezervatuose laužus deginti visais atvejais draudžiama, nes tai prieštarauja gamtinių rezervatų steigimo tikslams. Laužus kūrenti yra draudžiama ir visų vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.
Kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį miške yra draudžiama, išskyrus viešojo naudojimo poilsio vietose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes, taip pat draudžiama mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą.
Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad laužų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Draudžiama deginti ražienas, nenupjautą ir nesugrėbtą žolę ir kitas žemės ūkio kultūras. Draudžiama sugrėbtus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miestuose ir miesteliuose. Laužus leidžiama kurti tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir ne arčiau kaip 50 metrų nuo miško. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti. Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Draudžiama laužus kurti, kai pučia stiprus vėjas, esant IV–V klasės miškų gaisringumui. Taip pat primena, kad už sausos žolės deginimą gyventojams gresia baudos.
Saugokite save ir gamtą – laužus kurkite atsakingai.
Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorė Ilona Kubilienė
