Raseinių naujienų portalas

NaujienosSveikata

Pranešimų apie nepageidaumamas vakcinų reakcijas mažėja, fiksuoti du miokarditai

Lėtėjant skiepijimo tempams, mažėja pranešimų apie nepageidaujamas šalutines COVID-19 vakcinų reakcijas. Per birželį pranešta apie du miokarditų atvejus, pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).

„Per pusmetį VVKT sulaukė 4301 pranešimo apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19. Jeigu procentine išraiška, tai yra 0,21 proc. nuo bendro vakcinacijos skaičiaus“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis.

„Pastebime už pastarąjį ataskaitinį laikotarpį, būtent birželio mėnesį, kad nepageidaujamų reakcijų skaičius nebeauga, jis mažėja“, – pridūrė jis.

Tai, pasak viršininko, siejama su vakcinacijos tempų lėtėjimu.

Per birželį gauti 736 pranešimai. Daugiau nei pusė – 395 – po „Pfizer“ vakcinos, po „Moderna“ vakcinos – 100 pranešimų, po „AstraZeneca“ – 169, o po „Janssen“ – 69 pranešimai.

„Absoliučiai dominuoja lengvi ar vidutinio sunkumo pranešimai – 699“, – sakė G. Andrulionis.

Tarp sunkių reakcijų – paralyžius, alpulys, uždegimai

37 reakcijos per mėnesį klasifikuotos kaip sunkios.

Per birželį pranešta apie du miokardito atvejus po „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų dviem vyresnio amžiaus žmonėms. Miokarditas šiuo metu jau yra įtrauktas į vakcinų santraukas kaip itin retos reakcijos.

Daugiau duomenų dėl šių pacientų sveikatos tarnyba neturi.

VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė sakė, kad tarp sunkių nepageidaujamų reakcijų pasitaikė ir periferinis veido paralyžius, tromboflebitas – paviršinių venų uždegimas su lokalia paviršinių venų tromboze. Taip pat – juostinė pūslelinė, medikamentinis toksinis kepenų pažeidimas.

Vyresniam nei 30 metų vyrui, pasak specialistės, po vakcinos paūmėjo kepenų liga.

Fiksuotas Evanso sindromas – retas autoimuninės kilmės susirgimas, pasireiškiantis trombocitopenija ir mažakraujyste, taip pat akių uždegiminių ligų atvejai. 

Šie sunkūs atvejai pasitaikė vieną–tris kartus.

Pasitaikė šeši alpulio atvejai, vienu jų pargriuvęs žmogus susilaužė ranką.

Pranešta apie vieną mirtį po vakcinos.

„Pastebėtina tai, kad pacientas, apie kurį buvo pranešta birželio mėnesį, buvo vakcinuotas kovo mėnesį ir mirė balandį. Šis pacientas yra 91 metų žmogus, miręs gydymo įstaigoje. Kaip nurodyta artimųjų, jam diagnozuota pneumonija“, – sakė R. Pilvinienė.

„Artimiesiems atrodo, kad tas būklės pablogėjimas buvo susijęs su vakcinacija. Mes šio atvejo nei patvirtinti, nei paneigti negalime“, – teigė specialistė.

VVKT vertinimu, ši mirtis nėra tiesiogiai susijusi su vakcinacija.

Pasak R. Pilvinienės, sieti vakciną su mirtimi būtų galima tuo atveju, jeigu būtų fiksuojami sutrikimai, galintys lemti mirtį po vakcinacijos, pavyzdžiui, sunki alerginė reakcija – anafilaksija.

„Kitais atvejais labai sunku surasti tokių įrodymų, kad vakcinacija tiesiogiai sukėlė paciento mirtį“, – pridūrė ji.

Septyni pranešimai apie paauglius

Pradėjus skiepyti paauglius, gauti septyni pranešimai apie nepilnamečių patirtas nepageidaujamas reakcijas, viena – sunki: apie karščiavimo metu apalpusį septyniolikmetį.

„Po to būklė atsistatė ir pranešimo metu jaunuolis jautėsi normaliai“, – sakė VVKT specialistė.

Anot jos, apskritai imant paauglių patiriamos reakcijos smarkiai nesiskiria nuo tų, kurias patiria suaugusieji.

Pranešta apie du paauglius, per klaidą paskiepytus „Moderna“ vakcina – šiuo metu nepilnamečius skiepyti galima tik „Pfizer“ vakcina. Šiems vaikams jokie neigiami poveikiai nepasireiškė.

Taip pat pranešta apie trejų metų vaiką, kuris buvo žindomas ir, paskiepijus motiną, jam pasireiškė bėrimas.

„Mama susiejo tai su vakcina, tačiau nei patvirtinti, nei paneigti to neįmanoma“, – sakė R. Pilvinienė.

Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė VVKT, kaip ir ankstesniais mėnesiais, labai panašūs: skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas ir karščiavimas.

„AstraZeneca“ vakcina išsiskyrė tuo, jog dažniau pranešta apie išbėrimo atvejus, tačiau bendrai pranešimų apie šios vakcinos nepageidaujamas reakcijas sumažėjo.

Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų. 

R. Pilvinienės teigimu, VVKT, rinkdama šią statistiką remiasi informacija, kurią pateikia reakciją patyręs žmogus arba specialistas. Dėl to tarnybai vertingesni būtų specialistų pranešimai, kuriuose pateikiama objektyvesnė informacija, tačiau jų iki šiol yra mažuma.

„Tiek specialistai, tiek gyventojai raginami pranešti apie visus įvykius ar reiškinius, ištikusius po vakcinacijos, net jeigu tai atrodo, kad ir nėra susiję su vakcinacija. Nes būtent taip mes apčiuopiame tuos labai retai pasitaikančius sutrikimus“, – kalbėjo VVKT specialistė.

Vėliau ši informacija su tarnybos išvadomis apie galimą nepageidaujamų reakcijų ryšį su vakcinomis teikiama registruotojui ir Europos vaistų agentūra sprendžia, ar vieną arba kitą nepageidaujamą poveikį įtraukti į vakcinos charakteristiką.

Subscribe
Notify of
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
Žiūrėti visus komentarus

Contact Us