Raseinių naujienų portalas

NuomonėsSveikata

Aidas Gedvilas. „Jokių kalbų apie masinį paauglių vakcinavimą būti negali“

Norėčiau oficialiai pareikšti, kad mano politinės veiklos (kaip ir šio straipsnio) tikslas – nėra raginimas nesiskiepyti arba aklai kovoti prieš skiepus. Įsiklausęs į ekspertų nuomonę, esu absoliučiai tikras, kad tam tikros visuomenės rizikos grupės (vyresnio amžiaus žmonės, sunkiomis arba lėtinėmis ligomis sergantys asmenys ir t.t.) turėtų skiepytis, nes galimi padariniai po užsikrėtimo COVID-19 jiems gali būti žymiai pavojingesni, nei skiepų sukeltas šalutinis efektas. Lygiai taip pat esu tikras, kad visi žmonės turi priimti sprendimą dėl skiepijimosi laisva valia, niekieno nespaudžiami ir neverčiami. Ir esu visiškai prieš savarankišką, be tėvų sutikimo, vaikų ir paauglių, nesančių rizikos grupėse, skiepijimąsi. Sprendimus dėl vakcinavimosi savarankiškai turi priimti tik pilnametystės sulaukę asmenys, nes klinikinių tyrimų stadijose esančių vakcinų ilgalaikis poveikis žmonių organizmui dar nėra iki galo ištirtas, o ir žalos atlyginimas neturi precedentų Lietuvoje.

Todėl Vyriausiajai šalies epidemiologei L. Ašoklienei prabilus apie tai, kad Vyriausybėje svarstoma galimybių pasą taikyti nuo 12 metų[1], noriu pareikšti oponuojančią nuomonę, remdamasis šiais argumentais:

1 argumentas. Nuo senjorų prie paauglių arba, kitaip tariant, nuo rizikos grupės prie ne rizikos grupės. Nepavyko suvakcinuoti senjorų viliojant 100 Eur premija, tai matyt numatyta daryti spaudimą labiau pažeidžiamiems morališkai – 12-15 metų paaugliams. Mano supratimu, po tokiu siūlymu akivaizdžiai slepiasi raginimas suvakcinuoti tuos, kurie nėra rizikos grupėje ir dar klinikinių tyrimų stadijoje esančia vakcina. Tarp eilučių įskaityčiau net galimą ketinimą taikyti masinį paauglių vakcinavimą. Jei šiandien skaitome, kad Galimybių paso nereikės norint patekti į mokyklas, tai reiškia, net tokia alternatyva buvo svarstyta? Bandymas taikyti tokį vakcinavimą ne rizikos grupėse esantiems asmenis tik įrodo valdančiųjų desperaciją ir negebėjimą valdyti pandemijos. O kitas žingsnis, matyt, bus kuo skubiau gauti booster‘į (3 vakcinos dozę) ir vaikai nuo 5-erių metų…

Jau šiandien paaugliams kabinama „kovidinės kartos“ etiketė. Prof. R. Kėvalas teigia, kad „Vaikų sveikata karantino metu yra prilyginama psichinei vaikų sveikatai, kurie gyvena karo zonose“[2].  O juk būtent psichinė sveikata, taip kaip švietimas, socializacija – yra vieni svarbiausių argumentų augančiai mūsų ateities kartai. O ką mes darome su jais – atiduodame eksperimentui nežinodami ir neprisiimdami atsakomybės už jų ateitį? Ko gero, vieninteliai pasaulyje buvome visiškai uždarę mokyklas tokį ilgą laiką, izoliavę namuose su nuotoliniu ugdymu. Dėl tokių Vyriausybės sprendimų jaučiu svetimą gėda.

Laimei, Lietuvoje nėra nė vieno, mirusio nuo COVID-19 vaiko arba paauglio. Panašu, kad net jei vakcinuotume 100 proc. paauglių, jų mirčių nuo koronaviruso skaičius nepadidės tiek, kiek padidės šalutinių reakcijų nuo vakcinos registravimo skaičius. Nuo vakcinacijos pradžios iki rugsėjo 8 d. 12-15 metų amžiaus grupėje Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gavo 12 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas. Dar daugiau, Lietuvoje 16-17 metų amžiaus grupėje fiksuoti 2 pranešimai apie sunkias reakcijas po COVID-19 vakcinos. Dėl įtariamų šalutinių reiškinių jaunuoliams kai kuriose Skandinavijos šalyse sustabdytas vakcinavimas Moderna vakcina, Europos medicinos agentūra praneša apie retas įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vakcinavimo Johnson&Johnson vakcina (EMA nustatė galimą ryšį su labai retais neįprastais kraujo krešuliais[3]). Mes dar nežinome ir ilgalaikio vakcinų poveikio ne tik paaugliams, bet ir suaugusiems. Kur mūsų tyrimai? Sprendimai? Tikslių duomenų nėra.

2 argumentas. Galimybė paaugliams ignoruoti tėvus ir vakcinuotis jiems nesutinkant. Dar vienas aspektas, kuris mane labai neramina – galimybė paaugliams ignoruoti tėvus ir vakcinuotis jiems nesutinkant, pasikreipiant leidimo į mediką. Atsiradus pasiūlymui išduoti Galimybių pasą paaugliams, kuris segreguoja ir priešina Tautą, noriu užduoti „pandemijos valdymo ekspertams“ klausimą – ar gali 12 m. paauglys kritiškai vertinti vakcinų, esančių klinikinių tyrimų stadijoje, charakteristikų aprašų informaciją? Negali. O kaip atsakingai į procesus žiūri medikai, gaunantys priedus už kiekvieną įkalbintą vakcinuotis pacientą? Mūsuose iš tiesų yra puikių medikų, tačiau, kaip ir visur kitur, yra medikų motyvuotų labiau materialiai ir yra tokių, kuriems svarbios Hipokrato priesaikos vertybės. Pas kurį pateks abejojantis paauglys?

Dar birželį siunčiau raštą Vaikų teisių kontrolierei E. Žiobienei su klausimais: kokiu teisiniu pagrindu paauglys sudarys sandorį vakcinavimui, dalyvavimui klinikiniame bandomajame tyrime, kol vakcina dar nėra pilnai patvirtinta? Kaip bus vertinamas vaikų teisių užtikrinimas, remiantis CK 3.163 straipsniu? Kaip užtikrinamos vaiko teisės, kuomet vaikas nenori skiepytis, o tėvai verčia? Ir paprašiau: 1. imtis visų priemonių, tame tarpe ir kreiptis į LR Sveikatos apsaugos ministrą su raginimu stabdyti galiojančią tvarką, kol nebus užtikrintas vaikų teisių įgyvendinimas t.y. neleisti paaugliui nuo 12 m. kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis dokumentuotų leidimą vakcinuotis savarankiškai, be tėvų (globėjų, rūpintojų) leidimo; 2. pateikti vaikų teisių užtikrinimo išaiškinimą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus klausimus ir informaciją.

Atsakymų iš kontrolierės iki šiol neturiu. Tai įdomu, ką iki šiol veikia tarnybos specialistai? Tik pridursiu, kad LR Civilinis kodeksas kol kas nesuteikia pirmenybės LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui (t.y. CK yra viršesnis už įstatymą). Prieštaravimas tarp LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso akivaizdus, nes Civilinis kodeksas vaikams iki 14 metų nenumato jokio civilinio veiksnumo, o iki 18 sprendimus priimti jie gali tik su tėvų sutikimu ir tam jokių išimčių nenumatoma.

3 argumentas. Vakcinos yra mažiau efektyvios COVID atmainoms. Jau kelis mėnesius būtent delta atmaina kelia chaosą, o žinoma, kad vakcinos efektyvumas atmainoms yra mažesnis. Natūraliai kyla klausimas – kaip nuo vakcinų susiformavęs imunitetas reaguos į kiekvieną atmainą? Duomenų nėra ir negali būti. Tuo labiau, kad doc. dr. R. Jankūnas paskaičiavo, kad „gauti veiksmingumo vaikams duomenys rodo vaikų apsaugą nuo COVID-19, bet jų apsauga nuo sunkios ligos ar mirties – neištirta, vakcinos įtaka infekcijos platinimui nevertinta“.

Neatmetu, kad rizikos grupėse esančius vaikus vakcinuoti gali būti tikslinga, tačiau labiau detalizuoti ir išskirti rizikos grupes Lietuvoje palieku ekspertams. Pavyzdžiui, Suomijos sveikatos institutas teigia, kad 12-15 metų paaugliai gali būti vakcinuojami tuo atveju, jeigu jiems transplantuoti organai, jie turi imunologinių sutrikimų arba Dauno sindromą. O Lietuvoje ar atliekami tokie tyrimai ir vertinimai? Duomenų nerandu.

4 argumentas. Vakcinavimas vyks klinikinių tyrimų stadijoje esančia vakcina. 12-mečiai kartu su tėveliais gali ateiti vakcinuotis bet kur. Tai gali būti tėvų pasirinkimas, kurį gerbiu. Tačiau, mano supratimu, paauglių vakcinavimas klinikinių tyrimų stadijoje esančia vakcina turėtų būti skiriamas gydytojo išskirtiniais atvejais, kuomet nauda būtų didesnė už žalą. Tam reikalingos specialios žinios biomedicinos, imunologijos, psichologijos ir kitose srityse.

Lietuvoje veikia įvairaus lygio ir dydžio sveikatos priežiūros įstaigos, kurių specialistai nebūtinai gali būti minėtų sričių ekspertai, galintys kompetentingai įvertinti ar reikalinga sveikam paaugliui vakcina. Tuo labiau didžiojoje dalyje sveikatos priežiūros įstaigų minėtų specialistų net nėra. Kyla klausimai: kas prisiims atsakomybę dėl galimos žalos ir šalutinių reiškinių? Ar medikai visiems išduos leidimus, kai į juos kreipsis 12 metų paauglys su prašymu leisti vakcinuotis tam, kad pamatytų draugus mokykloje ir po pamokų? Kokią atsakomybę jie neš vaikų teisių užtikrinimo kontekste ir dėl įtariamų nepageidaujamų reiškinių? Deja, atsakymų neturime.

5 argumentas. Atsakomybės klausimas dėl nepageidaujamų reakcijų į vakcinas. Paklausus SAM kas bus atsakingas dėl nepageidaujamų reakcijų į skiepus nuo COVID-19 ir kas atlygins žalą nukentėjusiems nuo skiepų, gavau ilgą atsakymą, kurio esmė tokia:

„Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai padaryta žala, jei ji nėra neišvengiama, atlyginama iš LR Vyriausybės įgaliotos institucijos (Valstybinės ligonių kasos prie SAM) administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti (toliau – „žalos be kaltės“ sąskaita), lėšų. O neišvengiama žala yra paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio.

Taigi COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų atveju taikomos tos pačios žalos atlyginimo taisyklės, kaip ir kitų vaistų atveju, t. y. žala iš „žalos be kaltės“ sąskaitos neatlyginama (nes laikoma neišvengiama), kai COVID-19 ligos vakcina vartojama laikantis šios vakcinos charakteristikų santraukoje nurodytų sąlygų ir liga ar sveikatos sutrikimas atsiranda dėl jų farmakologinių savybių. Šiuo atveju žala atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Ir priešingai – žala iš „žalos be kaltės“ sąskaitos atlyginama, kai COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina vartojama nesilaikant minėtų sąlygų (t. y. dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo – netinkamo vakcinos laikymo, paruošimo, suleidimo ar kt.)“…

Perskaitęs tokį atsakymą galiu tik teigti, kad žalos atlyginimo algoritmas už patirtas įtartinas nepageidaujamas reakcijas nuo vakcinos yra ganėtinai painus.

6 argumentas. Neefektyvus vakcinų planavimas. Gaila išpilti nepanaudotas vakcinas, nupirktas už mokesčių mokėtojų pinigus? Eikime paprasčiausiu keliu ir vakcinuokime tuos, kurie lengviausiai pasiekiami, greičiau pasiduoda „įtakotukų“ raginimams? SAM spalio pabaigoje informavo, kad nuo vakcinacijos pradžios Lietuvoje utilizuota 37,3 tūkst. skiepų nuo koronaviruso[4] dozių:

[5]

O jos, tarp kitko, taip pat buvo apmokėtos mokesčių mokėtojų pinigais, nors Premjerė sako, kad tik testai kainuoja, o vakcinos nemokamos… Įdomu būtų sužinoti kiek, dėl apgailėtinų vadybos procesų taikymo, išpiltos vakcinos kainavo mokesčių mokėtojams? Panašu, kad į Lietuvą atvyksta daugiau vakcinų, nei turime poreikį. Įdomu, kas atsakingas už vakcinų logistiką ir gal sutiktų prisiimti finansinę atsakomybę už netikslų planavimą?

7 argumentas. Kitos medicinos alternatyvos ir rekomendacijos. Kodėl reikia forsuoti vakcinavimą, kai jau prasideda vaistų nuo Covid-19 registravimas kitose šalyse? Gal nereikia skubėti? Jei šiuo metu vakcinuotų vaikų ir paauglių yra vos virš 30 proc., natūralu, kad būtent tiek yra tėvų, kurie nori vakcinuoti savo vaikus. Imantis papildomo raginimo sunaudotas vakcinų skaičius padidės, tačiau tai nepadės valdyti pandemijos, nes paaugliai ir taip serga lengva forma. Be to, ir vakcinuoti, ir nevakcinuoti užsikrečia ir užkrečia kitus, o natūrali imunizacija per ne rizikos grupėse esančius vaikus ir paauglius, atvirkščiai, gali duoti teigiamos naudos. Ir kai per rudens atostogas uždraudžiame neformalų ugdymą, dažnu atveju skatinantį fizinį aktyvumą, tačiau paliekame atviras kino sales ir kavines, tai yra taip pat neracionalus sprendimas.

Asmeniškai aš pasigendu informacijos kokius vitaminus, vaistus rekomenduojama gerti pajutus pirmus ligos simptomus? Kokios yra alternatyvios pandemijos valdymo priemonės? Pamirštame mokyti vaikus plauti rankas, užtikrinti tinkamą ventiliaciją ir vėdinti patalpas, teisingai dėvėti kaukes, dezinfekuoti paviršius ir pan. Norint siekti valdyti pandemiją, reikia:

  • trumpinti atsekamumo kelią po kontakto su susirgusiu COVID-19, nuo pirmųjų simptomų – iki testo rezultato gavimo;
  • atstatyti planinių medicinos paslaugų teikimą (o ne toliau uždarinėti ligonines) ir grąžinti asmens sveikatos priežiūrų įstaigų darbo krūvį į ikipandeminį, kad išvengtume perteklinių mirčių skaičiaus;
  • priminti piliečiams apie saugojimosi ir kitų priemonių (be vakcinų) svarbą;
  • vakcinuotiems asmenims taikyti tokius pat testavimosi, izoliavimosi algoritmus, kaip ir nevakcinuotiems asmenims.

Valstybės tikslas turi būti sustabdyti pandemiją ir apsaugoti asmenis, esančius rizikos grupėse, o ne, prisidengiant pandemija, pažeidinėti piliečių konstitucines teises ir laisves, segreguojant žmones ir skaldant visuomenę.

Kol klausimų turime daugiau, nei atsakymų – jokios kalbos apie masinį paauglių vakcinavimą būti negali.

LR Seimo narys Aidas Gedvilas


[1] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/asokliene-svarstoma-galimybiu-pasa-taikyti-nuo-12-metu-atsisakyti-testavimo.d?id=88611517

[2] https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/profesorius-kevalas-perspejo-del-vaiku-sveikatos-karantino-metu-stovime-ant-ugnikalnio-krasto-n1097986

[3] https://www.ema.europa.eu/en/news/covid-19-vaccine-janssen-ema-finds-possible-link-very-rare-cases-unusual-blood-clots-low-blood

[4] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sam-daugeja-ispilamu-vakcinu.d?id=88507817

[5] https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2021/07/20/per-liepa-utilizuota-14400-koronaviruso-vakcinu-doziu

Subscribe
Notify of
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
Žiūrėti visus komentarus

Contact Us