(BNS) Seimas ketvirtadienį priėmė daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlusias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. Vyriausybės teiktas tiek pirminis, tiek vėlesnis pakoreguotas projektas valdančiųjų buvo pakeistas, visuomenei ir daliai politikų jį sukritikavus.
Už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 46, o susilaikė keturi.
Beveik visi socialdemokratai, „aušriečiai“ ir demokratai balsavo už, prieš – liberalai, konservatoriai, iš jų devyni balsavime nedalyvavo, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, trys iš keturių Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
Valstietis“ Valius Ąžuolas pabrėžė, kad iš NT mokesčio bus surinkta mažiau pajamų negu dabar.
„Dabar iš mokesčio surenkame apie 16 mln. eurų, o surinksime kokius 3 mln. eurų“, – Seimo posėdyje teigė jis.
Tuo metu konservatorė Gintarė Skaistė teigė, kad priimtas mokesčio variantas reiškia, jog bus mažiau lėšų gynybai, o savivalda iš jo gaus mažiau pajamų.
„Pradinės reformos tikslas buvo surinkti daugiau lėšų į Gynybos fondą, galbūt daugiau lėšų savivaldai. Rezultatas – kad bus mažiau lėšų gynybai, o savivaldai išvis viso gero, nebeliko dėmesio šioje reformoje“, – kalbėjo parlamentarė.
Ji priminė, kad plėsti NT mokesčių mokėtojų bazę Lietuva įsipareigojo Europos Komisijai (EK), todėl neįvykd-ius įsipareigojimo šalis negaus nemažos lėšų sumos.
„Ši Vyriausybė šio įsipareigojimo taip pat nepakeitė. Ir su tuo susiję yra 87 mln. eurų iš EK „Naujos kartos Lietuva“ plano. Kadangi įsipareigojimas surinkti daugiau lėšų ir praplėsti mokesčių mokėtojų bazę taip pat liko neįgyvendintas, labai tikėtina, kad su šiais pinigais taip pat reikės atsisveikinti“, – teigė buvusi finansų ministrė.
„Tai ne tik mažiau lėšų surinksime iš mokesčio, bet taip pat ir iš EK lėšų negausime“, – apgailestavo G. Skaistė.
Ji suskaičiavo, kad priimta įstatymo versija buvo 10-ta, o kiekviena nauja versija reiškia vis daugiau neapibrėžtumo ir mažina pasitikėjimą tiek valdžia, tiek pačia mokesčių sistema.
„Demokratas“ Domas Griškevičius dviejų svarbiausių mokesčių pertvarkos svarstyme Seime pasigedo finansų ministro Rimanto Šadžiaus.
„Vis dėlto norėčiau irgi atkreipti finansų ministro dėmesį, kurio, deja, šiandien vėl nėra, taip, kaip nešta reforma, vis dėlto taip jinai ir atrodo ir tikrai reikia pripažinti, kad Finansų ministerijos šitoje vietoje lyderystės tikrai trūko“, – teigė parlamentaras.
Jis mano, kad prie NT apmokestinimo „vienaip ar kitaip teks grįžti“.
Liberalas Eugenijus Gentvilas NT apmokestinimo klausimų svarstymą pavadino chaosu.
Pagrindinis būstas bus apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės asmeniui ir nuo 900 tūkst. eurų – dviem bendrasavininkiams. Paskesnis turtas bus apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų vertės.
Pirmajam būstui bus taikomi 0,1–1 proc. tarifai, kuriuos nusistatys savivaldybės, o antram ir paskesniam – 0,2–1 proc. tarifai: 50–200 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., 200–400 tūkst. eurų – 0,4 proc., 400–600 tūkst. eurų – 0,6 proc. – tiek, kiek siūlė Vyriausybė.
Tuo metu didesnės vertės – 0,6–1 mln. eurų – turtas bus apmokestinamas 0,8 proc., o brangesnis negu 1 mln. eurų – 1 proc. tarifu.
Seimas pritarė grupės „Nemuno aušros“, socialdemokratų ir demokratų frakcijų atstovų siūlymui mažinti šiam turtui taikomus tarifus – Vyriausybė siūlė atitinkamai 1 proc. ir 2 proc. tarifus.
Apleistam turtui bus taikomi 1–5 proc. tarifai, o komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas – lieka 0,5–3 proc. tarifai, kuriuos nusistatys savivaldybės.
Seimas pritarė Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlymui pagrindiniu būstu laikyti ne tik gyvenamąjį NT, kuriame savininkas bus deklaravęs gyvenamąją vietą, bet ir kai kurias negyvenamas patalpas bet kurioje vietovėje, pavyzdžiui, sodo, garažo, pagalbinio ūkio, poilsio pastatą ar patalpas, kur yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
Anksčiau šią išimtį siūlyta leisti tik kurortuose, bet Seimo teisininkai tai sukritikavo.
Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės.
