Pastaruoju metu tapo itin madinga teigti, kad gyvūnams padėti neišeina, nes įstatymai nėra pakankamai griežti, atsiranda įvairios iniciatyvos, siekiančios pokyčių, bausmių griežtinimo. Bet tas, kas turi realios praktikos su gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejais, pasakys: įstatymai nėra blogi, blogai yra tai, kad jie yra netaikomi. O netaiko jų atsakingos institucijos – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės, policija, kt. Būtent tai yra GGI darbo fokusas – ne griežtinti tai, kas gražiai skamba, bet nenaudinga, o formuoti teisinę praktiką, kurioje egzistuojantys įstatymai būtų taikomi.
Pagrindiniai gyvūnus ginantys įstatymai, verti apžvelgti, šiuo metu yra tokie:
BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.”
ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta „Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.”
ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyta „Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų.”
2021 m. gegužės 18 d. Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, prie kurio dirbo GGI. Buvo atsisakyta įspėjimo kaip nuobaudos už žiaurų elgesį su gyvūnu ir svarbiausia, pagaliau gyvūno konfiskavimas tapo privalomas, kai gyvūnas kankinamas (ANK 346 str. 16 d.) ar kai gyvūnui gresia suluošinimas arba žūtis (ANK 346 str. 18 d.). Plačiau: https://ggi.lt/padidintos-administracines-baudos-uz-ziauru-elgesi-su-gyvunais-ir-privaloma-gyvuno-konfiskacija/
2022 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas ketverius metus GGI siektas draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims. Plačiau: https://ggi.lt/draudimas-laikyti-gyvunus-ziauriai-su-jais-pasielgusiems-asmenims/
Baudos šiuo metu yra pakeltos iki maksimalios ribos, kad sprendimus dėl gyvūnų likimų vis dar galėtų priimti ne teisminės institucijos, t.y. tos institucijos, kurios dabar yra atsakingos už gyvūnų gerovę – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės, policija, kt.. Kitaip tariant, jei dabartinės baudos būtų padidintos, visi sprendimai pereitų į teismus. Ką tai reikštų? Užsidėtume pliusiuką, kad po trijų metų teismų apkrovimo pasiekėm didesnės baudos lodariui, kuris tikriausiai jos net niekada nesumokės, nes neturės iš ko, o gyvūną įkalintume prieglaudoje ne mėnesiams, o metų metams, kol teismas priims sprendimą, nes iki sprendimo priėmimo jis negalės ieškoti naujų namų, kas traumuotų gyvūną ir užkrautų didelę naštą prieglaudoms. Kadangi norime ne reklamos, o realiai teigiamų pokyčių gyvūnams, baudos virš šios ribos sąmoningai nebuvo padidintos ir, tikėkimės, nebus.
Na o jei ne baudos, bet bausmės būtų sugriežtintos, pacituosime vieną Seimo narį, pasakiusį „tada žmoną mušti apsimokėtų labiau nei šunį”. Ir šioje sarkastiškoje citatoje – daug realybės. Griežtų bausmių projektai paprastai žlunga, nes neatitinka bendros teisinės sistemos logikos. Tad tai – laiko švaistymas. Laiko, kurį verčiau skirti siekiant, kad realiai už grotų būtų pasodintas gyvūnus nuskriaudęs asmuo.
Atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų (ne)turimas galias, GGI formuoti teigiamą gyvūnams teisinę praktiką sekasi neblogai. Kadangi gyvūnų organizacijos Lietuvoje neturi teisinio statuso bylose ir beveik niekada nėra pripažįstami nukentėjusiaisias, jos tegali surinkti informaciją, parengti teisiškai pagrįstą prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, pridėti egzistuojančią gyvūnams teigiamą teisinę praktiką bei gauti bendro pobūdžio atsakomąjį raštą, ar teisena / tyrimas buvo pradėtas, ar ne, o tolimesnis bendradarbiavimas su institucijomis priklauso tik nuo jų geranoriškumo, kurio, ne paslaptis, dažnai iš valdiškų įstaigų pritrūksta tiek dėl jų apkrovos, tiek dėl požiūrio į gyvūnus.
Verta paminėti, kad jei prieš 5 metus už išmestus, mušamus ir kitaip skriaudžiamus gyvūnus buvo skiriamas įspėjimas arba juokingi 15 eurų, šiai dienai GGI jau yra suformavę praktiką, kai už išmestus iš namų gyvūnus skirta 2000 eurų bauda, už šuns mušimą pavadžiu skirta 1750 eurų bauda, už nepriežiūrą 900 eurų, už kupiravimą 620 eurų baudos, daugybė konfiskuotų gyvūnų, kurie anksčiau būtų buvę palikti šeimininkams, bei nemažai asmenų uždrausta laikyti gyvūnus, kas apsaugo naujus gyvūnus nuo patiriamų kančių.
Norint pokyčių, būtina suteikti nevyriausybinėms organizacijoms teisę būti proceso dalyvėmis ir atstovauti gyvūnų interesams teisiniuose procesuose. GGI šiuo metu siekia, kad būtų įteisinta galimybė gyvūnų gerovės organizacijoms būti automatiškai pripažintomis nukentėjusiomis bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Deja, teisėkūros procesai dažnai užtrunka – jei politikams gyvūnų gerovė nėra prioritetas, pokyčius pasiekti labai sunku.
Taip pat, praktikoje būtinas griežtesnis ir nuoseklesnis baudų taikymas, efektyvi draudimo laikyti gyvūnus kontrolė ir centralizuotas pažeidėjų registras. Labai svarbi ir viešinimo dalis – tiek aiškus informavimas apie teisinius atvejus, tiek kampanijos, kurios parodytų, kokios pasekmės laukia už žiaurų elgesį su gyvūnais. Viešumas veikia kaip stipri prevencinė priemonė – kai žmonės supranta, kad už gyvūno skriaudimą gresia realios pasekmės, keičiasi ir požiūris, ir elgesys. Visuomenės švietimas gyvūnų gerovės klausimais, nors turėtų būti ir valstybės institucijų – VMVT, policijos ar ministerijų – atsakomybė, kol kas realiai vykdomas beveik vien tik nevyriausybininkų jėgomis.
Tad grįžtant prie to, ko iš tiesų reikia gyvūnams, tai reikia jiems ne bausmių ar baudų griežtinimo. Ir nevyriausybininkų, besiverčiančių per galvą idant priverstų valstybines institucijas dirbti savo darbą, irgi neturėtų reikėti. Jiems reikia pasikeitusio valstybinių institucijų požiūrio į gyvūną, kad jos iš tiesų norėtų jam padėti, kad norėtų užkirsti kelią žiauriam elgesiui, norėtų rasti pagrindą ne darbo “nuimuilinimui”, bet egzistuojančių įstatymų pritaikymui. Nes jų pakanka, kai noro yra.
Prie GGI veiklos prisidėti galite teisinėmis žiniomis ir/ar finansine parama www.ggi.lt/parama
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
