Ar tikrai žinote, kaip išsikviesti pagalbą?

Skubiosios pagalbos tarybų telefono numeriu 112 dažniausiai tenka skambinti ne pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Pavojaus akivaizdoje patiriamas nerimas, baimė ar išgąstis neleidžia susikaupti, ramiai įvertinti aplinkos bei nedelsiant nuspręsti, ką daryti, kad išliktumėte saugus (-i). Neretai atsitinka, kad ketindami išsikviesti skubią pagalbą telefonu žmonės tiesiog pamiršta numerį 112, nesugeba jo surinkti telefonu arba paskambinę negali pasakyti, kokia nelaimė ir kur juos ištiko.

Kad nelaimės atveju kuo greičiau išsikviestumėte skubią pagalbą, perskaitykite ir įsiminkite šiuos paprastus, bet naudingus patarimus:

* skambinti numeriu 112 galite ir be SIM kortelės, ir neturėdami sąskaitoje pinigų;

* pasirinkite (pasitraukite į) vietą, iš kurios galėtumėte saugiai paskambinti numeriu 112;

* telefono aparato klaviatūroje surinkite tik tris skaitmenis – 112. Jokių šalies, miestų ar rajonų kodų rinkti nereikia;

* sulaukite, kol operatorius atsakys į Jūsų skambutį. Jei nutrauksite pradėtą skambutį ir skambinsite iš naujo, būsite nukeltas į skambučių eilės pabaigą ir Jūsų prisiskambinimo laikas pailgės;

* jei galite, numeriu 112 skambinkite ir su atsiliepusiu operatoriumi kalbėkite pats (-i);

* atsiliepus operatoriui trumpai ir aiškiai pasakykite, kas atsitiko;

* pasakykite tikslų adresą, kur reikalinga pagalba. Jei jo nežinote, kuo tiksliau apibūdinkite vietą (nurodykite kryptį, atstumą, įvardinkite matomus objektus);

* atsakykite į visus operatoriaus užduotus klausimus – jie padeda tarnyboms tiksliau reaguoti;

* išklausykite ir vykdykite operatoriaus patarimus;

* nepadėkite ragelio, kol operatorius pasakys, kad pokalbį galima baigti;

* baigęs (-usi) pokalbį, pasistenkite neužimti savo telefono linijos, nes pagalbos tarnyboms gali prireikti su Jumis susisiekti;

* jei situacija nelaimės vietoje pasikeičia (pagerėja ar pablogėja), paskambinkite numeriu 112 dar kartą ir apie tai praneškite.

Kada skambinti?

Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 skambinkite tik tada, kai staiga iškyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir kai pagalbos tarnybos turi nedelsdamos atvykti į nelaimės vietą bei suteikti skubią pagalbą, pavyzdžiui, kai:

* dega pastatas, automobilis, miškas, iš pastatų rūksta dūmai;

* skęsta žmogus, automobilis, gyvūnas;

* reikia išlaisvinti prispaustus žmones iš sulamdytų automobilių, griuvėsių, iš po užvirtusių medžių;

* iš Jūsų rankų išplėšia rankinę, atima piniginę ar kitus daiktus;

* kėsinamasi pagrobti Jūsų automobilį;

* kėsinamasi sugadinti ar sunaikinti Jūsų turtą;

* pamatote eismo įvykį, kurio metu nukenčia žmonės;

* pastebėjote policijos ieškomą asmenį;

* matote muštynes;

* susiduriate su smurtu;

* aptinkate į sprogmenį panašų daiktą;

* įtariate, kad žmogus bando nusižudyti;

* matote sukniubusį ar gulintį žmogų ir įtariate, kad jis gali būti be sąmonės;

* kraujuojate ir negalite sustabdyti kraujavimo;

*matote, kad žmogus dūsta, negali kvėpuoti;

*matote, kad žmogus patyrė elektros traumą (pvz., trenkė žaibas, elektros srovė);

* veikiantis įrenginys nutraukia galūnę ar kitaip sužaloja.

Jei patekote į pavojingą situaciją, kurios nėra šiame sąraše, NEDVEJOKITE, būtinai skambinkite numeriu 112 ir praneškite apie ją!

Kada neskambinti?

Didelę žalą visuomenei ir tarnyboms daro asmenys, numeriu 112 skambinantys ne pagal paskirtį. Netikslingai užimtos telefono linijos ir melagingi pranešimai trukdo sulaukti pagalbos tiems žmonėms, kuriems jos iš tiesų reikia. Todėl naudokitės numeriu 112 atsakingai ir neskambinkite, jei norite:

* papokštauti ir melagingai iškviesti pagalbos tarnybas;

* pakalbinti operatorius;

* pakomentuoti aktualius įvykius, žinomų žmonių poelgius ar pasisakymus;

* pasiskųsti, kad neįleidžia į klubą, barą, kavinę ar kazino;

* iškviesti avarines tarnybas, įvykus gedimams pastatų vidaus inžineriniuose tinkluose;

* sužinoti SIM kortelės PIN kodą;

* pasiskųsti dėl neveikiančio šviesoforo, automobilių spūsčių gatvėse;

* sužinoti asmens ar organizacijos telefono numerį, adresą, veiklos pobūdį;

* sužinoti autobusų, traukinių ar lėktuvų tvarkaraščius;

* iškviesti taksi;

* užsisakyti gėlių ar picą.

Už piktavališką elgesį skambinant numeriu 112 gresia administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.

Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų eurų (LR ANK 493 straipsnio 1 dalis).

Priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų (LR ANK 493 straipsnio 2 dalis).

Bendrojo pagalbos centro operatoriaus – statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų (LR ANK 508 straipsnis).

Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos pagalbos tarnybos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (LR BK 285 straipsnio 1 dalis)

Ko tikėtis paskambinus?

Į pagalbos skambutį atsiliepęs Bendrojo pagalbos centro operatorius:

* paprašys apibūdinti situaciją ir atsakyti į jo užduotus klausimus;

* operatyviai įvertins iškilusią grėsmę bei nustatys, kokios pagalbos reikia;

* informaciją apie pagalbos poreikį nedelsdamas perduos atitinkamoms skubiosios pagalbos tarnyboms, kurios vyks į nelaimės vietą.

Neretai pasitaiko, kad apie tą pačią nelaimę praneša keli žmonės, todėl nereiktų nustebti, jei operatorius tik pasitikslins, ar yra papildomos naudingos informacijos apie įvykį, ir baigs pokalbį. Jis taip elgiasi todėl, kad siekia išvengti pasikartojančios informacijos srauto, greičiau atlaisvinti telefono linijas bei užtikrinti, kad būtų kuo greičiau atsakyta į kito žmogaus pagalbos skambutį.

Operatoriaus klausimai

Norint sulaukti operatyvios ir efektyvios pagalbos, būtina kuo tiksliau atsakyti į operatoriaus klausimus. Visi užduodami klausimai yra suderinti su skubiosios pagalbos tarnybomis, numatyti tarpusavio sąveikos sutartyse ir tarnybų reagavimo schemose (algoritmuose).

Pagrindiniai klausimai:

Koks yra įvykio vietos adresas?

Tai pats svarbiausiais klausimas, į kurį atsakymo reikia visoms skubiosios pagalbos tarnyboms. Nežinant tikslios įvykio vietos, negalima išsiųsti reaguojančių pajėgų. Todėl skambinantysis bus paprašytas nurodyti kuo tikslesnį adresą: pasakyti savivaldybės, seniūnijos, miesto, gyvenvietės ar kaimo, gatvės pavadinimą, namo ir buto numerį, laiptinės kodą (jei laiptinės durys turi koduotą spyną).

Tais atvejais, kai nėra galimybių tiksliai įvardinti adreso, reikėtų pateikti kitus orientyrus: pastebėtus kelio ženklus, nuorodas, matomus objektus (pvz., vandens bokštas, karjeras, tiltas ir pan.).

Kartu su skambučiu iš mobiliojo ryšio operatorių gaunami skambinančiojo buvimo vietos duomenys yra naudojami tik kaip pagalbinė priemonė, svarbiausias informacijos šaltinis – pats skambinantysis.

Kas atsitiko?

Reikėtų trumpai ir aiškiai apibūdinti, kas, kada ir kam atsitiko. Jei kviečiama greitoji medicinos pagalba, užtenka trumpai įvardinti pagrindinį nusiskundimą, nes vėliau apie paciento būklę detaliau klausinės greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriai.

Pranešėjo vardas ir pavardė?

Paprastai priimant pagalbos prašymą skambinantysis prašomas prisistatyti. Tik išskirtiniais atvejais, kai reikalinga itin skubi pagalba įvykio vietoje arba skambinantysis jungiamas su skubiosios pagalbos tarnyba, prisistatyti neprašoma.

Kiti operatoriaus užduodami klausimai tiesiogiai priklauso nuo įvykio ir į jį reaguoti turinčių tarnybų. Remdamasis gautais duomenimis, operatorius klasifikuoja įvykį ir užpildo elektroninę pranešimo kortelę, kurios duomenys automatiniu būdu perduodami reikiamoms tarnyboms.

Skambinančiojo buvimo vietos nustatymas

Svarbiausias pagalbos tarnyboms kylantis klausimas – tikslios įvykio vietos identifikavimas.

Tiksli skambinančiojo vieta žinoma tik tuo atveju, kai telefono numeriu 112 skambinama iš fiksuoto ryšio telefono, nes jis yra registruotas konkrečiu adresu. Jei skambinama iš mobiliojo ryšio telefono, skambinančiojo vietos nustatymas yra viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria visi skubios pagalbos skambučių centrai ir pagalbos tarnybos ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Nei Bendrasis pagalbos centras, nei kiti skubios pagalbos skambučių centrai patys nenustatinėja skambinančio asmens buvimo vietos. Apytikrę vietą nustato ir duomenis jiems perduoda mobiliojo ryšio operatoriai pagal telefono aparato prisijungimą prie mobiliojo ryšio bazinės stoties (bokšto). Vietos nustatymo tikslumas labai priklauso nuo mobiliojo ryšio operatorių techninių galimybių.

Reagavimas į pagalbos prašymą

Bendrasis pagalbos centras atsako įskambučius numeriu 112, priima pagalbos prašymus, parengia elektroninius pranešimus apie pagalbos poreikį ir perduoda juos reikiamoms skubiosios pagalbos tarnyboms.

Skubiosios pagalbos tarnybos, gavusios pranešimą apie pagalbos poreikį, atlieka operatyvųjį pajėgų valdymą ir yra atsakingos už tinkamą reagavimą.

Į policijai skirtus pagalbos prašymus, gavę elektroninį pranešimą į Policijos registruojamų įvykių registrą, reaguoja 10 policijos operatyvaus valdymo padalinių apskričių centruose. Dažniausiai jiems užtenka informacijos, surašytos įvykio kortelėje. Šie duomenys perduodami ir konkretiems policijos ekipažams. Tačiau tam tikrais griežtai apibrėžtais atvejais, pvz., kai vyksta įtariamų asmenų persekiojimas ar sulaikymas, su policijos operatyvaus valdymo padaliniais jungiama tiesiogiai ir policijos pareigūnai prašo žmogaus atsakyti į jiems kilusius klausimus, patikslinti informaciją, detales ir pan.

Greitosios medicinos pagalbos atveju į 2–4 pagrindinius klausimus atsakęs skambinantysis jungiamas su atitinkamos Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerine. Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriai gauna Bendrojo pagalbos centro operatorių užpildytas elektronines korteles ir, sujungus su skambinančiuoju, mato jose nurodytą adresą ir reikiamos pagalbos pobūdį. Toliau jau dispečeriai klausinėja skambinantį asmenį, tikslina reikiamą informaciją ir išsiunčia greitosios medicinos pagalbos brigadą.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgas koordinuoja pats Bendrasis pagalbos centras, todėl skambučio metu operatoriaus surinkta informacija nedelsiant (per ≤ 60 s), dar pokalbio metu lygiagrečiai perduodama priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdytojams Vilniuje, Klaipėdoje arba Alytuje, kurie, reaguodami į įvykio tipą, išsiunčia reikiamas pajėgas ir toliau atlieka jų operatyvųjį valdymą.

Aplinkos apsaugos kompetencijai priskiriami įvykiai perduodami Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo tarnybai, kurios specialistai juos analizuoja ir priima sprendimus dėl įvykių valdymo ir reagavimo.

Bendrasis pagalbos centras neturi įgaliojimų kontroliuoti skubiosios pagalbos tarnybų veiklos, nevaldo jų pajėgų ir negali daryti poveikio jų reagavimo greičiui.

Parengta pgl BPC informaciją