Nedirbančius, bet turinčius darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, žmones siūloma apdrausti sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Kitiems, ypač ilgalaikiams bedarbiams, nuo gegužės draustis teks patiems.
Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, nauja tvarka atskirs žmones, kurie ieško darbo ir kurie bedarbiais registruojasi tik dėl socialinių garantijų.
„Tikrai yra tokių žmonių, kurie Užimtumo tarnyboje registruojasi ne tam, kad susirastų darbą, – jie registruojasi tam, kad gautų sveikatos draudimą ir neretu atveju tam, kad gautų socialinę piniginę paramą, nes savivaldybės juos siunčia ten užsiregistruoti. Tokiu būdu mes gauname situaciją, kad šitie žmonės apsimeta, kad jie ieško darbo, o mes apsimetame, kad jiems padedame siūlydami darbą, kai iš tikrųjų problemos yra visai kitos ir jas reikia identifikuoti ir pradėti išspręsti“, – Seimo nariams kalbėjo viceministras.
„Įsivaizduokite, jeigu žmogus virš dešimt metų niekur nedirbo, atprato nuo rutinos, jam yra tikrai sudėtinga tiesiog natūraliai atsikelti, nueiti į darbą laiku ir išdirbti aštuonias valandas“, – pridūrė jis.
V. Šilinskas pabrėžė, kad valstybė draus tik tuos žmones, kurie darbo neranda laikinai ir dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, turi pradelstų skolų ir baiminasi, kad įsidarbinus didžiąją dalį atlyginimo nuskaitytų antstoliai, darbo vieta yra toli nuo gyvenamosios vietos, nėra kur palikti vaikų ar jie slaugo tėvus.
Dabar sveikatos draudimu valstybės lėšomis draudžiami Užimtumo tarnyboje įsiregistravę bedarbiai, tarnybos organizuojamose profesinio mokymo priemonėse.
