Praėjusį mėnesį šalyje augo dezinformacijos srautas, tarp jo taikinių – Europos Sąjungos (ES) sankcijos, susijusios su Kaliningrado tranzitu ir NATO viršūnių susitikimas, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.

Lietuvos kariuomenės analitikai birželį fiksavo 444 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčius atvejus, gegužę identifikuota 411 tokių atvejų.

Nurodoma, kad augančiam dezinformacijos srautui daugiausiai įtakos turėjo NATO viršūnių susitikimas Madride ir su juo susiję Aljanso renginiai, ES sankcijų paketas, draudžiantis rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų importą ir pervežimą per Bendrijos teritoriją, Ukrainai ir Moldovai suteiktas ES kandidačių statusas, Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido atminimo diena, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) ir JAV sausumos pajėgų sekretorės Christinos Wormuth (Kristinos Vormuf) vizitai Lietuvoje. 

„Viena labiausiai Rusijos propagandos eskaluotų temų birželį – tariama Kaliningrado srities „blokada“, – teigiama kariuomenės strateginės komunikacijos departamento pranešime.

Propaganda manipuliavo tranzito tema

Kariuomenės duomenimis, Rusijos valstybinė propaganda manipuliuodama klaidinančiomis žinutėmis apie Kaliningrado srities blokadą kompromitavo Lietuvą ir darė jai politinį spaudimą.   

„Kremliaus kontroliuojami šaltiniai kryptingai siekė formuoti neigiamą nuomonę apie mūsų šalį, teigdami, kad  jos veiksmai buvo surežisuoti ES ir yra NATO provokacija. Lietuva įvardinta „tarptautinės teisės naikinimo flagmanu“. Teigta, jog „Kaliningrado blokada“ gali tapti trečiojo pasaulinio karo priežastimi“, – teigia kariuomenė.

Anot jos analitikų, ši tema išnaudota spekuliacijoms ir apie galimą Rusijos atsaką: grasinta griežta Maskvos reakcija ir rimtomis pasekmėmis Lietuvos žmonėms, svarstyta apie karo grėsmę.

„Buvo skleidžiami pareiškimai, jog ES turi imtis priemonių dėl Kaliningrado problemos sprendimo, kitaip Rusija „turės laisvas rankas bet kokiomis priemonėmis išspręsti tranzito klausimą“. Skleisti siūlymai sutelkti Rusijos pajėgas prie Lietuvos-Baltarusijos pasienio ir jų pagalba užtikrinti tranzito koridorių į Kaliningradą“, – teigiama pranešime.

Anot jo, propaganda taip pat išplatino melagingą informaciją apie neegzistuojančio JAV generolo siūlymus laikinai stabdyti Lietuvos narystę NATO, nes Lietuvos pozicija ES sankcijų ir Kaliningrado tranzito atžvilgiu gali sukelti plataus masto konfliktą ir branduolinį karą.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė birželio 17-ąją, įsigaliojus ketvirtajam ES sankcijų paketui, kuris taikomas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiomis reglamento nuostatomis.

Europos Komisija trečiadienį naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.

Taikinys – ir NATO

Dar vienas taikinys, sulaukęs didelio priešiškos propagandos dėmesio birželį – NATO bei kitos gynybos temos, nurodoma kariuomenės pranešime.

„Su Rusijos režimu susiję propagandiniai kanalai jautriai reagavo į Aljanso plėtrą dėl Suomijos ir Švedijos narystės,  pajėgų stiprinimą Europoje ir Baltijos regione ir į šios organizacijos valstybių politinę bei karinę paramą Ukrainai“, – teigia analitikai.

„Viena vertus, buvo teigiama, kad siųsdamos karinę paramą Ukrainai, JAV ir NATO bando eskaluoti pasaulinio lygio įtampą, kuri sukels branduolinį karą. Kitą vertus, buvo žeminamas Aljanso įvaizdis, teigiant neva NATO yra praradusi formą ir pasenusi organizacija, už kurios gynybinio „skydo“ realiai slypi silpnumas bei susiskaldymas“, – rašoma pranešime.

Birželio 28-30 dienomis Madride įvykęs NATO viršūnių susitikimas, kurio metu Rusija įvardinta kaip didžiausia grėsmė Aljanso saugumui ir priimtas sprendimas didinti Lietuvoje dislokuotų karių skaičių iki brigados lygio, Rusijos informaciniuose šaltiniuose pavadintas „išpūstu propagandiniu renginiu, pasižymėjusiu turinio tuštuma“.

Dezinformacija eskalavo trėmimus

Kremliaus propagandinių šaltinių eskalacijos sulaukė ir su Lietuvos istorija bei konstituciniais pagrindais susijusios temos – minint Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido atminimo dieną buvo keliamos abejonės dėl sovietinių represijų organizavimo, pastebi kariuomenės specialistai.

„Teigta, jog sovietų valdžios archyvuose esančiuose dokumentuose nieko nekalbama apie birželio trėmimų organizavimą ar padarytą žalą, kuri atitiktų genocido apibrėžimą“, – nurodo kariuomenės pranešimas.

Anot analitikų, aktyvaus priešiškos žiniasklaidos dėmesio sulaukė Rusijos Dūmai pateiktas įstatymo projektas atšaukti SSRS Valstybės Tarybos sprendimą pripažinti Lietuvos nepriklausomybę, ši informacija panaudota spekuliacijoms, jog atšaukus mūsų šalies nepriklausomybės pripažinimą, bus sudarytos prielaidos pašalinti Lietuvą iš NATO.

„Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą šalies politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, skatinti jų nepasitikėjimą savo valstybę, klaidinti ir įbauginti dėl galimos karo grėsmės Baltijos šalyse“, – teigia analitikai.