Skambi antraštė „Raseinių ligoninė: kaip operavome, taip ir operuosime“, deja, bet nėra tiksli. Kiek raseiniškių įsigilino ir suprato, ką pasakojo Raseinių ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas ir rajono meras Andrius Bautronis? Kas lyg ir paminėta, bet nepasakyta iki galo? Kas slepiasi po ligoninės direktoriaus sakiniu (cit:): „….Kauno klasteryje paminėtos ne visos ligoninės, Raseinių ligoninės taip pat nėra. Būtent dėl jo – dėl ateities perspektyvų, – o ne dėl dabartinės, 2023-2024 metų situacijos, ir kilo visos įtampos ir abejonės“ (cit.pab.). „Raseinių naujienos“ rengia straipsnių ciklą apie Raseinių ligoninės veiklą ir egzistuojančias problemas, kurių deja, šios įstaigos steigėjas – Raseinių rajono savivaldybė – nemato.
Apie sveikatos priežiūros įstaigų reformą yra kalbama jau kelerius metus, tačiau kas realiai laukia regionuose esančių ligoninių, juose dirbančių medikų, gyventojų – konkrečių atsakymų vis dar nėra, arba jie labai migloti.
Reformą kritikuoja ir opozicijoje esantys politikai, ir patys medikai. Gyventojai, kol nėra „pastatyti“ prieš faktą apie būsimus „nedidelius“ pokyčius, savo nuomonę gali išsakyti tik uždavus konkretų klausimą: ar reikalinga ligoninė, kurioje bus atliekamos ir iki šiol darytos operacijos rajone, ar ne? Pagrindinius pokyčius ligoninių veikloje, kurie palies pacientus, po planuojamos pertvarkos, gerai supranta tik Sveikatos apsaugos ministerijos klerkai ir žinoma, patys medikai. Tiesa, dar ir kai kurių rajonų merai, kurie rūpinasi, kad jų krašte ligoninės liktų.
Kad ir ką bekalbėtų, ar rašytų Raseinių rajono meras Andrius Bautronis, ar VšĮ Raseinių ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas, iki šiol faktas, kad Reanimacijos -intensyvios terapijos skyriaus likimas Raseinių ligoninėje kybo ant plauko – nepaneigtas, pažadėto Sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimo – nėra. O šiam skyriui pilnu pajėgumu gyvuoti liko vos keli metai.
Kas keisis Raseinių ligoninėje, nelikus Reanimacijos -intensyvios terapijos skyriaus?
Pagal dabartinį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planą, jei (?) VšĮ Raseinių ligoninė nuspręs teikti stacionarias chirurginio profilio paslaugas, ligoninė turės užtikrinti antrinio lygio Reanimacijos ir intensyvios terapijos paslaugas, o nuo 2024 m. Intensyvios terapijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suaugusiems reikalavimus su atitinkamomis išimtimis.
Taigi po 2025 m. Raseinių ligoninė, norėdama teikti chirurgines paslaugas privalės įgyti licenciją. Norint gauti licenciją, teks nemažai investuoti. Vadinamiems „reanimacijos“ skyriams yra numatyti griežti reikalavimai. Tikėtina, kad Raseinių ligoninės vadovas, yra padaręs reikalingus skaičiavimus. Tik kas juos matė ir žino, kiek norint apsiginti intensyvios terapijos licenciją tektų investuoti Raseinių rajono savivaldybei? Galbūt skaičius matė Raseinių rajono meras A. Bautronis, galbūt juos žino dar kiti valdančiojoje daugumoje esantys 13 tarybos narių? Faktų neturime. Tačiau teisę žinoti, kas po kelių metų laukia rajono gyventojų, medikų, slaugytojų, dirbančių Raseinių ligoninėje, turime visi.
Lūžo ranka? Tabletukę į saują ir komandiruotė į kitą rajoną
Kas mūsų laukia, jei Raseinių ligoninėje liks tik Intensyvios priežiūros skyrius? Lūžus rankai, surietus apendicitui, ar senyvam žmogui diagnozavus, pavyzdžiui žarnų nepraeinamumą, kada reikalinga greita chirurginė operacija, Raseinių medikai tik pasirūpins būklės stabilizavimu ir užsiims logistika – tai yra ieškos, kur yra galimybė patalpinti raseiniškį ligonį. O veš į tas ligonines, kurios yra patekusios į garsųjį ministro A. Dulkio įsakymą. Kauno regione išvardintos 6 įstaigos: Kauno, Alytaus, Marijampolės, Jurbarko, Kėdainių, Jonavos ligoninės.
Raseinių ligoninė taps „paskirstymo“ punktu. Lūžo ranka, gausite vaistų nuo skausmo ir komandiruotę į kitą rajoną. Ligoninėje, nelikus Reanimacijos -intensyvios terapijos skyriaus, nebus atliekamos Raseinius garsinančios ortopedų – traumatologų operacijos (klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimo operacijos ir t.t.). Neliks skyriaus, kuris yra kaip „aukso veršis“ mūsų ligoninei, jei jau skaičiuotume, kas pelninga ir naudinga šiai įstaigai (nuostolingas buvo Akušerijos-ginekologijos sk., sekantis pagal „nuostolius“ – Vaikų ligų skyrius). Niekas nebeoperuos trūkusios blužnies, apendicito ir t.t., nes po tokio pobūdžio operacijų yra reikalinga INTENSYVIOS TERAPIJOS PASLAUGA. Ligoninėje nebeliks budinčių chirurgų, „greitukės“ atvežtus pacientus apžiūrės tik Priėmimo skyriuje dirbantys medikai.
Tikrai nėra išsigelbėjimas, jau Raseinių ligoninėje egzistuojanti Dienos chirurgija. Pasak kalbinto kaimyninio rajono ligoninės gydytojo, Dienos chirurgijos paslauga yra reikalinga, tačiau ji ir patiems medikams – slidi tema. Jis pateikė konkretų atvejį. Išoperuotas virš 80 metų senolis, kelių valandų bėgyje prisiminė, kad jam reikia išgerti aspirino. Spėkite kas nutiko? Žinoma, į palatą, paciento apžiūrėti įėjęs gydytojas rado ligonį paplūdusį krauju. Medikas klausia, kas būtų atsakingas už senolio gyvybę, jei jis po operacijos (Dienos chirurgijos principu, kada ligonis išoperuojamas ir po kelių valandų išleidžiamas namo) būtų išvykęs namo? Medikas aiškino, kad labai didelė tikimybė, kad senolis būtų nukraujavęs ir miręs. Ar to nori mūsų rinkti politikai? Raseinių karštas, deja, senėjantis. Mūsų vyresnio amžiaus rajono gyventojams (kurių nemaža dalis yra konservatorių gerbėjai) gyvybiškai būtina ligoninė, kurioje jie gautų visas įmanomas paslaugas, o ne „greitukės“ pavėžėjimo į kitą rajoną.
Ir tai Raseinių laukia vos už kelių metų, jei neįvyks stebuklas. Ar mūsų rajono politikai tai žino?
2021 metų pabaigoje beveik visos šalies savivaldybės Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pateikė Sveikatos priežiūros įstaigų reformų planus. Didžioji dalis Lietuvos merų (deja, neturime informacijos ar tarp jų buvo ir Raseinių rajono meras A. Bautronis) ragino SAM leisti patiems rajonams nuspręsti, kurias ligonines palikti veikti. Galų gale savivaldybės ir yra savo rajonų ligoninių steigėjai.
Respublikinėje žiniasklaidoje savo nuomonę šiuo opiu klausimu drąsiai reiškė Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis, Jonavos rajono meras, Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
„Reikalavimus aukštiname, tačiau ką turėsime? Kad Kėdainiuose negalėsime teikti tam tikrų chirurgijos paslaugų, mums visiškai netinka. Tas pats ir jei pediatrijos skyrių uždarome, tai reikštų, kad norime atitolinti visas medicinines paslaugas nuo gyventojų,“- savo nuomonę tuo metu dėstė Kėdainių rajono meras.
Šiandien ir yra metas politikuoti, arba tiesiai šviesiai – kovoti už savo ligoninę su Reanimacijos – intensyvios terapijos skyriumi
Rajono meras A. Bautronis, VšĮ Raseinių ligoninės ilgametis direktorius Vidmantas Merkliopas rajoninėje žiniasklaidoje (kurioje didžioji dalis publikacijų yra apmokamos iš rajono biudžeto lėšų) aiškino, kad Raseinių ligoninės ateities klausimas tapo politinių oponentų įrankiu rinkimuose ir kiršina visuomenę.
Tačiau tame pačiame straipsnyje nėra paneigta nei viena „oponentų“ frazė. Atvirkščiai, duodamas interviu savaitraščiui „Alio, Raseiniai“, V. Merkliopas aiškino, kad pats labai nustebo pamatęs ministro įsakymą, kuriame tarp Kauno regione minimų ligoninių, kuriose išliks Intensyvios terapijos paslaugos nėra minima Raseinių ligoninė. Tiek nustebo, kad kartu su meru išskubėjo į Vilnių aiškintis, kas nutiko.
Jeigu patys Raseinių ligoninėje dirbantys medikai nebūtų iškėlę klausimo, kas laukia Raseinių ligoninės, ar būtų taip pat kilęs tas „rūpestis“?
Laukdami užsakytų kontrpuolimų rajoninėje žiniasklaidoje, kurią dosniai maitina Raseinių rajono savivaldybės galvos, norime RN skaitytojams paaiškinti: nei vienas VšĮ „Raseinių naujienos“ dalininkas neplanuoja dalyvauti artėjančiuose savivaldos rinkimuose, taigi teiginys – „politiniai oponentai“ – labai netikslus. Mes kaip tik laukiame politikų įsikišimo ir pareikalavimo pagaliau pateikti išsamų VšĮ Raseinių ligoninės ateities planą. Pageidautina sukvietus ir šioje įstaigoje dirbančius medikus, ir pačią Raseinių rajono bendruomenę.
(bus daugiau)
