Raseinių naujienų portalas

NaujienosPolitika

Kitąmet rinkimuose dalyvaus mažiau komitetų, atbaido biurokratija

Kitų metų savivaldos rinkimuose nepartinių politikų suburtų komitetų dalyvaus gerokai mažiau nei prieš ketverius metus, prognozuoja buvę tokių komitetų lyderiai, dėl to kaltinantys sugriežtintus reikalavimus.

Šią prognozę patvirtina ir dabartiniai Registrų centro duomenys – čia rezervuota apie dvi dešimtys įvairių politinių komitetų pavadinimų.

Teisingumo ministerijai 12 politinių komitetų yra pateikę dokumentus ir prašymus registruoti juos savivaldos rinkimams. Tam jie dar turi kelias savaites.

Tuo metu 2019 metais savivaldos rinkimų kampanijos dalyviais registravosi 97 visuomeninių rinkimų komitetai.

Seimas rugsėjį priėmė naują Rinkimų kodeksą ir Politinių organizacijų įstatymą. Juose gerokai sugriežtinti reikalavimai nepartiniams kandidatams dalyvauti rinkimuose.

„Įstatymų leidėjas pasiekė savo tikslą – noras steigti komitetą beveik visiškai išgaravęs“, – BNS sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Jis prieš ketverius metus savivaldos rinkimais įkūrė komitetą „Vytautas Grubliauskas ir komanda“ ir su juo laimėjęs daugiausia – aštuonis – mandatus savivaldybės taryboje.

Kitų metų rinkimams politikas komiteto nesteigia ir į miesto tarybą kandidatuos su kuria nors partija.

Jo teigimu, būsimuosiuose rinkimuose Klaipėdoje greičiausiai dalyvaus vienas komitetas.

„Klaipėdoje, kiek seku situaciją, panašu, kad bus komitetų sausra. Vienas lyg ir formuojasi, ar bus daugiau, labai abejočiau“, – BNS sakė meras.

2019-aisiais dėl uostamiesčio rinkėjų balsų varžėsi penki rinkimų komitetai.

Kol nebaigti darbai, apie planų neatskleidžia

Politinį komitetą rinkimams Klaipėdoje buria dabartinis tarybos narys Arvydas Vaitkus, tačiau kol kas nebaigė tvarkyti dokumentų.

„Čia biurokratijos daug“, – BNS sakė politikas.

Anot jo, iš pradžių reikia išsiaiškinti, ką daryti, o paskui tik pradėti rinkti dokumentus.

„Įstatymo normos šiandien komitetą praktiškai prilyginai politinei partijai“, – tvirtino A. Vaitkus.

Jis svarstė, kad pavyks surinkti privalomą mažiausią pusantro šimto komiteto steigėjų skaičių.

„Yra daug aktyvių žmonių, kurie palaiko mūsų politinę grupę ir, tikiuosi, kad tai nebus problema“, – tvirtino politikas.

Kol kas jis neatskleidžia nei būsimo komiteto pavadinimo, nei atsako, ar pats planuoja kandidatuoti į merus.

„Paskelbsiu viešai bendru pareiškimu drauge su komiteto įkūrimu“, – teigė A. Vaitkus.

Kauno valdančiųjų „Vieningo Kauno“ atstovai savo planų dėl rinkimų kol kas nekomentuoja.

Apie tai, ar kandidatuos į merus trečiai kadencijai, dar nėra pasakęs ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, priklausantis šiam judėjimui.

Reikalavimai kaip partijoms, bet dotacijų negaus

Antrąkart nepartinį politinį darinį savivaldos rinkimams kuriantis Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška taip pat pabrėžė užkrautą biurokratinę naštą.

„Juridinio asmens steigimui reikia atlikti aibę procedūrų: rasti patalpas, priskirti jas juridiniam asmeniui, visi žmonės turi išsiimti pažymas dėl deklaruotos gyvenamosios vietos ir panašiai. Daugybė nelengvų reikalavimų. Nenoriu sakyti, kad nepagrįstų“, – BNS sakė meras.

Anot jo, tie biurokratiniai reikalai atbaido žmones nuo dalyvavimo politikoje. 

Politinį komitetą įsteigti šioje savivaldybėje gali ne mažiau kaip 42 ten nuolat gyvenantys asmenys.

„Mes nenorime bet kokio žmonių skaičiaus. Jeigu išeičiau į gatvę, gal ir 100 steigėjų rasčiau, bet suprantame, kad steigėjas nėra tik pasyvus žmogus, o tas, kuris dalyvaus rinkimuose, agituos, žinos idėjas ir jas skleis. Rasti tokių bendravykdytojų tikrai nėra lengva“, – BNS sakė M. Varaška.

Jo kuriamas politinis komitetas dokumentus Teisingumo ministerijai jau pateikė ir artimiausiu laiku tikisi atsakymo.

„Bet atrodo keista, kad tie komitetai, kurie yra gavę ar gaus mandatų savivaldybių tarybose, nenusipelno jokio valstybinio finansavimo kaip partijos, nes reikalavimai tapo visiškai vienodi“, – teigė meras.

Pagal įstatymą, valstybės dotacijas ir toliau gauti teisę turi tik partijos.

Įžvelgia partijų baimę

Politinį komitetą dalyvauti Alytaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose kuria ir visuomeninio judėjimo „Už Alytų“ pirmininkas, dabartinis tarybos narys Tomas Pačėsas.

Per praėjusius rinkimus penkis mandatus laimėję visuomenininkai tvirtina, kad šiemet suburti komitetą yra daug sunkiau.

„Šiemet daug sunkiau. Mūsų asociacijos ir rinkimų komiteto „Už Alytų“ vardas bei įdirbis verčia mus eiti tuo pačiu keliu, bet jis yra tiek apsunkintas popierizmo, biurokratijos“, – BNS sakė T. Pačėsas.

Anot jo, dėl to kitąmet vyksiančiuose rinkimuose nepartinių kandidatų sąrašų greičiausiai bus gerokai mažiau nei anksčiau.

„Darbo milžiniškai padaugėję, nesistebiu, kad daugelis tų politinių liekanų jungsis prie kokių nors partijų. Kas neturi savo įdirbio, kam nors gal ir patogiau“, – teigė Alytaus politikas.

Pasak jo, uždrausdamos politinių komitetų pavadinimuose naudoti visuomeninės organizacijos vardą ir apkraudamos popierizmu partijos stengiasi iš politinės kovos eliminuoti konkurentus savivaldybėse. 

„Partinukai padarė, kad apsunkintų ir trukdytų komitetams kurtis. Tikslas aiškus – mažinti konkurenciją ir eliminuoti per biurokratinius įrankius“, – sakė T. Pačėsas.

Jis kol kas neatskleidžia, ar ketina kovoti dėl Alytaus miesto mero posto. 

„Nežinau, čia bus kolegialus sprendimas, oficialiai dar nepriimtas sprendimas“, – BNS sakė politikas.

Apie didžiulę biurokratiją kalba ir komiteto „Molėtai kartu“ atstovas Mindaugas Kildišius. 

Prieš ketverius metus rajono taryboje gavę šešis mandatus, nepartiniai politikai planuoja ir kitąmet dalyvauti Molėtų valdžios rinkimuose. Jiems pavyko suburti per 40 politinio komiteto steigėjų.

„Ruošiamės priduoti dokumentus Teisingumo ministerijai“, – BNS sakė molėtiškis.

Anot jo, šiemet dokumentų tvarkymas trunka gerokai ilgiau, nes komitetų registracija praktiškai prilyginta partijos registracijai.

„Reikia parengti įstatus politinių partijų lygyje. Praėjusiuose rinkimuose reikėjo sudaryti tik sutartį, o dabar jau reikia padaryti juridinį vienetą. Biurokratija didžiulė“, – sakė M. Kildišius.

Jo įsitikinimu, pažymų reikalavimas, kitoks popierizmas atbaido žmones nuo politinės veiklos.

Šiauliams ir Druskininkams sunkumų nekilo

Tuo metu Šiaulių miesto ir Druskininkų merai BNS tvirtino politinius komitetus subūrę be didesnių sunkumų.

„Susirinkimas, vadinamasis suvažiavimas įvyko, dokumentai yra Teisingumo ministerijoje, gavome žinutę, kad esame pirmieji, kurie pateikėme dokumentus“, – BNS sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Jo ir bendražygių politinis komitetas vadinsis panašiai kaip per praėjusius rinkimus – nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“.

A. Visockas tvirtino, kad pavadinime stengiasi pabrėžti žodį  „nepartinis“.

„Šis dalykas tikrai ne partija. Kai privertė daryti tuos juridinius asmenis, man buvo labai baugu todėl, kad žmonės nenori jungtis, turėti papildomų rūpesčių, dalyvavimų, tačiau jie mielai sutiko dalyvauti buvusio komiteto formate (…). Galima sakyti, kad per dieną susirinko tie žmonės, kurie sutiko būti steigėjais. Buvau nustebintas“, – teigė Šiaulių meras.

Pasak jo, steigėjams buvo paaiškinta, kad po rinkimų komitetas bus išregistruotas arba suspenduotas – taip norima parodyti, jog šiems politikams svarbiau miesto ir miestiečių, o ne savo organizacijos interesai.

„Buvo aiškus pasakymas: jokio darbo savo komitetui, o darbas skirtas miestui, todėl čia bus darinys, kuris bus gana laikinas – vien dalyvauti rinkimuose“, – tvirtino A. Visockas.

Jis pats dar nėra viešai pranešęs, ar trečią kartą kandidatuos į mero pareigas.

„Yra žmonės šalia, jei dabar pradėčiau trimituoti, kad kandidatuosiu, nors dar nėra juridinio asmens registruota, atrodys nekaip, be to, neturėjome jokio susirinkimo tuo klausimu. Neskubėkime. Šiaip labiau taip negu ne, jeigu turėsiu akivaizdų savo aplinkos žmonių palaikymą ir jeigu tą palaikymą nujausiu“, – BNS sakė meras.

„Kita vertus, yra žmonės, kurie auga šalia, galbūt susiformuos kokia nors kitokia mintis ir bus iškeltas kitas žmogus, kurį aš irgi remčiau, nes juo tikėčiau. Tokia galimybė taip pat egzistuoja“, – pridūrė jis.

Daugiau nei du dešimtmečius Druskininkų mero pareigas einantis Ričardas Malinauskas neslepia, kad kandidatuos dar kartą, o tarybos rinkimuose dalyvaus jo suburtas politinis komitetas.

Mero teigimu, kadangi kelerius metus veikia visuomeninis judėjimas „Už Druskininkus“, rasti steigėjų politiniam komitetui nebuvo sunku.

„Pas mus aktyvių narių visada buvo užtektinai. Druskininkams reikalavimas, kad steigėjų būtų ne mažiau kaip 50, pas mus yra per 70. O kai kandidatų sąrašą darysime, bus dar daugiau“, – BNS sakė R. Malinauskas.

Sugriežtinti reikalavimai

Savivaldos rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.

Rugsėjį priimtuose įstatymuose numatyta, kad kurioje nors savivaldybėje savo kandidatų sąrašą norintis kelti politinis komitetas turi būti registruotas kaip juridinis asmuo. 

Prieš tai jis privalo būti įsteigtas, jį įkurti gali ne mažiau kaip 0,1 proc. toje savivaldybėje trumpiausiai pusmetį gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų. Be to, jų negali būti mažiau negu dvigubas tos savivaldybės tarybos narių skaičius.

Politinio komiteto steigėjai steigiamajame suvažiavime privalo priimti įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės. 

Taip pat numatyta, kad komiteto pavadinimas negali būti tapatus jau kito įregistruoto juridinio asmens pavadinimui ar į jį panašus, jame negali būti vartojami fizinių asmenų vardai ir pavardės.

Tuo pačiu metu Registrų centre reikia rezervuoti juridinio asmens pavadinimą.

Penktadienio duomenimis, rezervuota 20 politinių komitetų pavadinimų.

Pagal pavadinimus galima matyti, kad esama ketinimų juos steigti Kauno mieste („Stipri šeima – stiprus Kaunas“) ir rajone („Stipri šeima – stiprus Kauno rajonas“), Panevėžyje („Panevėžio labui“, „Atsinaujinančiam Panevėžiui“), Kretingoje („Už šviesią Kretingą“, „Kretingos kraštas“), Jonavoje („Mūsų Jonava“), Vilkaviškyje („Naujas startas Vilkaviškio kraštui“), Zarasuose („Kurk Zarasams“), Plungėje („Vieninga Plungė“), Kazlų Rūdoje („Jaunoji Kazlų Rūda“), Druskininkuose („Už Druskininkus“), Utenoje („Kartu už Utenos kraštą“).

Kai kurie pavadinimai nėra susieti su konkrečia savivaldybe, pavyzdžiui, politinis komitetas „Kartu mes galime“, „Drauge su Jumis“, „Siekime kartu“, „Tau, kraštieti!“, „Bendrai geriau“ ir panašiai.

Subscribe
Notify of
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
Žiūrėti visus komentarus

Contact Us