Labai smulkūs, smulkūs ir vidutiniai ūkiai labai prisideda prie kaimo gyvybingumo ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo, todėl jiems skiriama svari parama. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane smulkių–vidutinių ūkių plėtrai numatyta 45 mln. eurų parama, labai smulkių ūkių plėtrai – 15 mln. eurų.
Sukurtos atskiros paramos priemonės
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) labai smulkūs ūkiai investicijoms galėjo gauti iki 15 tūkst. eurų išmoką, o kiek didesni turėjo konkuruoti su stambiaisiais, tuo tarpu nuo kitų metų Strateginiame plane labai smulkiems ir smulkiems–vidutiniams ūkiams remti sukurtos atskiros intervencinės priemonės.
Lietuvoje daugumą dalį ūkių sudaro nedideli ūkiai, kuriems stinga investicijų modernizacijai, plėtrai ir pažangiems sprendimams. Tiems ūkiams stiprinti nestigo dėmesio ir paramos 2014–2022 m. finansiniu laikotarpiu. Dar platesnės galimybės ir tikslesnis rėmimas numatytas pagal Strateginio plano priemones, kurios orientuotos remti perspektyvių ūkių – ypač smulkių ir vidutinių – pajamas, skatinti tvarią gamybą ir didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas ir naujas technologijas.
Pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, kurių įregistruotas žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, ne mažesnis kaip 4000 Eur ir ne didesnis už 7999 Eur, galėjo gauti iki 15 tūkst. Eur išmoką. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, patvirtinta per 9 140 paraiškų, smulkiems ūkiams jau išmokėta apie 96,3 mln. Eur paramos.
Ūkiams, kurių įregistruotas žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas SP, buvo didesnis kaip 8000 eurų, parama galėjo būti skiriama pagal KPP priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
„Pagal šią priemonę paramos kreipiasi daug pareiškėjų, todėl smulkiems ir vidutiniams ūkiams sunku konkuruoti su didžiaisiais ūkiais. Atliekant ankstesnio programavimo laikotarpio analizę, buvo pastebimas didėjantis atotrūkis tarp smulkių bei vidutinių ir didelių ūkių diegiant pažangias technologijas. Taip pat buvo pastebėta, kad smulkių ir vidutinių ūkių modernizacijos lygis yra žemas“, – atkreipė dėmesį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Snieguolė Valiulienė.
Anot ŽŪM atstovės, KPP įgyvendinimo pažangos ataskaitoje taip pat buvo konstatuota, kad pagal KPP priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“ parama, teikiama kaip išmoka, neatitinka paramos gavėjų poreikių, nes dažnai smulkių ūkių investicijos reikalauja didesnių lėšų. Didesnius investicijų poreikius patvirtina ir panašių investicinių priemonių paramos duomenys bei potencialių pareiškėjų apklausos. Todėl naujuoju finansiniu laikotarpiu buvo nuspręsta diferencijuoti paramą pagal pareiškėjų ūkių dydžius.
Į labai smulkių ūkių kategoriją patenka tie ūkiai, kurių įregistruotas žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas SP, yra ne mažesnis kaip 4tūkst. Eur ir ne didesnis kaip 16 tūkst. Eur. Jiems skirta ir atskira Strateginio plano intervencinė priemonė „Labai smulkių ūkių plėtra“.
O smulkūs-vidutiniai ūkiai yra tokie, kai įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas SP verte, yra ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 tūkst. Eur. Jie bus remiami pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“.
Strateginio plano naujovės
Atsižvelgiant į KPP įgyvendinimo patirtį, potencialių pareiškėjų investicinius poreikius, kainų pokyčius, planuojama vidutinė paramos suma vienam projektui – 200 tūkst. Eur, o paramos intensyvumas – nuo 20 iki 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, paramos pagal šią priemonę kreipiantis pirmą kartą, intensyvumas gali būti padidintas 15 proc.
Bus remiamos investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusios su remiama
veikla, apimančios investicijas į pirminę gamybą, į savo valdoje pagamintų žemės ūkio produktų
apdorojimą, perdirbimą ir pateikimą rinkai.
Paramos priemone, skirta smulkiems – vidutiniams ūkiams, remiami sektoriai: gyvulininkystė, augalininkystė, sodininkystė, uogininkystė, daržininkystė.
Ypatingas dėmesys bus teikiamas projektams, kuriantiems pridėtinę vertę, diegiantiems inovacijas, investuojantiems į gamybinių procesų skaitmeninimą, prisidedantiems prie aplinką tausojančių ir klimato išsaugojimo tikslų.
Paramos pagal intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ galės kreiptis ūkininkai arba jų grupė, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ir (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai, ir pripažinti žemės ūkio kooperatyvai.
Pareiškėjas turi būti vykdęs žemės ūkio veiklą ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo. O jo pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio subjekto pajamų.
Perskirstymo išmokos
Strateginiame plane numatytas esminis pokytis dėl perskirstymo išmokos – anksčiau ji buvo mokama už pirmuosius 30 ha, dabar – už 50 ha. Ir ji bus atitinkamai diferencijuojama, priklausomai nuo to, kiek ūkis turi ha. Dar viena naujovė –anksčiau perskirstymo išmoka už pirmuosius 30 ha gaudavo absoliučiai visi ūkiai, dabar ją gaus tik tie ūkiai, kurie valdo ne daugiau kaip 500 ha.
Daugiau apie Strateginį planą čia.