Į klausimą, kodėl šuo puola žmones, žinomas kinologas Vytautas Gustaitis atsakė: „Netaisyklingas auklėjimas ar net visiškas jo nebuvimas. Vien įsigyti gyvūną neužtenka. Šuo yra protingas padaras ir jį reikia lavinti. Jei šeimininkas to neatlieka, šuo užsiima saviaukla. Pusantrų metų subręsta ir ką turi genetikoje, tą ir išleidžia į paviršių“.
Tad šeimininkui atsakomybė dėl savo augintinio elgesio atsiranda jau nuo pat minties apie gyvūno įsigijimą. Dar didesnė atsakomybė gula ant žmonių, subrandinusių idėją įsigyti agresyvių šunų kategorijai priklausantį pavojingų bei kovinių šunų veislėms priklausantį keturkojį ar jo mišrūną. Ši idėja kertasi su įstatymu, nes LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GLOBOS, LAIKYMO IR NAUDOJIMO ĮSTATYME nurodyta, kad įvežti, veisti, įsigyti, parduoti ar perduoti kovinius šunis bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus draudžiama. Deja, kartais žmonės, siekdami šios pavojingos idėjos įgyvendinimo, griebiasi gudrybių ir vizito pas veterinarą metu nurodo, kad tai ne minėtoms veislėms priklausantis šuo, o tik neaiškios kilmės mišrūnas. Tačiau toks neteisėtas draudžiamo laikyti šuns legalizavimas – problemos neišsprendžia, nes gyvūnas yra agresyvus iš prigimties ir jo elgesys šeimininkui gali sukelti naujų problemų.
Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnai neseniai baigė tirti incidentą, įvykusį praėjusių metų lapkritį Pakruojo r., Mikniūnų k. Čia, įtariama, du kovinių šunų kraujo turintys mišrūnai mirtinai sudraskė kaimyno šunis.
Vieną rytą į lauką išėjusi šio kaimo gyventoja savo kieme pamatė du lakstančius, anot jos, pitbulterjerus, kurie moterį pradėjo vytis, bet ši suspėjo įbėgti į namo vidų. Pitbulterjerai yra koviniai šunys ir buvo veisiami kitų gyvūnų puolimui, bulių stabdymui, o vėliau – šunų kautynėms. Tad po kaimą lakstantys agresyvūs šunys ne vienam jo gyventojui sukėlė baimę ir dėl to buvo kreiptasi pagalbos į policijos pareigūnus. Kai šie atvyko pas Mikniūnų k. gyvenantį 38 metų šunų savininką, šunys, jo pakviesti, sugrįžo į savo kiemą.
Tačiau šis įvykis tik kaimo gyventojų išgąsčiu nesibaigė. Netrukus moteris, kuri sėkmingai spėjo išvengti susidūrimo su kaimyno šunimis, pamatė, kad negyvai sudraskyti du kieme buvę jos šunys – 14 metų pinčerio mišrūnas ir 7 metų vokiečių aviganis. Mikniūnų kaimo gyventoja kreipėsi į pareigūnus su prašymu įstatymų nustatyta tvarka nubausti dėl jos gyvūnų žūties kaltą asmenį.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad savo augintinius šeimininkas laiko voljere, tačiau naktį iš voljero juos išleido į aptvertą kiemo teritoriją. Ryte, dukrai išeinant į mokyklą, pro atvertus vartus šunys paspruko į kaimą ir jų pasilakstymas baigėsi kruvinu incidentu. Pats šeimininkas šunų pasprukimo momento teigia nematęs.
Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnai baigė šio įvykio tyrimą ir už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, šunų savininkui surašė administracinį nurodymą sumokėti 75 eurų baudą.
Be to, policijos pareigūnai informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento Pakruojo skyriaus specialistus, kad Mikniūnų k. gyventojas leidimo pavojingiems ir koviniams šunims bei jų mišrūnams laikyti neturi, o jo laikomi gyvūnai pagal išorinius požymius gali būti kovinio šuns – pitbulterjero, mišrūnai, nors registruoti jie kaip pavojaus aplinkai nekeliantys paprasčiausi mišrūnai. Tad nuo šios tarnybos sprendimo priklausys, ar gyvūnai liks savininko dispozicijoje. Kaimo gyventojai pageidauja, kad agresyvių šunų jų aplinkoje neliktų, nes, šeimininkas neužtikrina, kad šunys iš kiemo nepabėgtų ir baiminasi, kad jie gali vėl pasprukti ir pridaryti žalos aplinkiniams.
Šiaulių apskr. VPK atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė