Retesnis šienavimas gali išauginti erkių populiaciją. O dėl galimo erkių, kurios platina erkinio encefalito ar Laimo ligos sukėlėjus, gausos padidėjimo, visuomenė labai nerimauja. Iš tiesų, įvairiausi moksliniai tyrimai ir statistiniai duomenys rodo, kad tokia visuomenės reakcija pagrįsta. Stebimas išaugęs erkinio encefalito dažnis, lyginat su praėjusių 3 metų vidurkiais.
Lietuvos kelių tinklą sudaro daugiau nei 20 000 km įvairaus intensyvumo kelių. Keliai pasitarnauja žmonių kelionėms, o pakelių buveinėse bando išgyventi įvairūs augalai ir gyvūnai. Tad šiemet Lietuvoje Gamtos tyrimų centro jaunieji mokslininkai pradės vykdyti pakelių kompleksinius tyrimus. Naujojo tyrimo tikslas – išsiaiškinti koks pakelių vaidmuo Lietuvos kraštovaizdyje, ar tai yra priebėgos vietinėms augalų rūšims intensyvios žemdirbystės regionuose, o gal tai yra vienas iš svetimžemių rūšių plitimo kelių, ar vis tik tai vieta kur telkiasi erkės. Taip pat mokslininkai žada išsiaiškinti, ar pagrįstas visuomenės nerimas dėl erkių gausos padidėjimo, kai pakelės šienaujamos rečiau.
Tokio projekto idėja Gamtos tyrimų centro mokslininkams gimė praėjusiais metais, kai Vilniaus visuomeninių erdvių tvarkytojai nustojo šienauti žolynus daugelyje miestų vietų, o miesto gyventojai puolė vieni kitiems įrodinėti – gerai tai, ar blogai.
Pasak projekto vadovo dr. Domo Uoginto, tokia „nešienavimo politika“ įprasta daugelyje Europos šalių, tačiau mūsų regione nėra atliktų jokių tyrimų, ar iš tiesų retesnis pakelių naudojimas padėtų palaikyti biologinę įvairovę, saugoti nykstančias ar retas augalų rūšis, ar vis tik pakelės labiau tarnauja kaip svetimžemių augalų ir erkių susitelkimo vietos.
„Pakelės yra specifinis žmogaus sukurtas buveinės tipas, kuris susiduria su intensyviu ir nuolatiniu naudojimo režimu. Daugiausia dėl to, kad būtų užtikrinamas saugus eismas. Tačiau pakelės gali tapti priebėga įvairioms vietinės floros rūšims arba priešingai, gali pasitarnauti svetimžemių augalų rūšių įsikūrimui ir plitimui. Tad mažesnio intensyvumo pakelių tvarkymas, t. y. šienavimas, kita jų priežiūra, gali turėti ne tik teigiamą poveikį – kaip vietinės augalų įvairovės išsaugojimui, bet ir neigiamą – paskatinti svetimžemių augalų plitimą“, – sako Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas D. Uogintas.
Šiuo tyrimu mokslininkai taip pat išsiaiškins ryšius tarp erkių gausos ir įvairovės bei kokį poveikį šiems rodikliams turi įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, pakelių tvarkymo intensyvumas, augalų bendrijų savybių visuma ar mikroklimato ypatybės.
„Retesnis šienavimas gali išauginti erkių populiaciją. O dėl galimo erkių, kurios platina erkinio encefalito ar Laimo ligos sukėlėjus, gausos padidėjimo, visuomenė labai nerimauja. Iš tiesų, įvairiausi moksliniai tyrimai ir statistiniai duomenys rodo, kad tokia visuomenės reakcija pagrįsta. Stebimas išaugęs erkinio encefalito dažnis, lyginat su praėjusių 3 metų vidurkiais. Tačiau dažniausiai erkės yra renkamos parkuose ar kitose dažnai žmonių lankomose teritorijose, o erkių paplitimui pakelėse išsiaiškinti neteikta dėmesio. Gal jų gausa tose vietose nedidelė ir nėra pagrindo nerimauti? Tad pasižiūrėsime, ar visuomenės susidaryta nuomonė ir baimė dėl erkių populiacijų galimo didėjimo nešienaujamose pakelėse yra pagrįsta“, – tyrimo tikslus komentavo mokslininkas.
Gamtos tyrimų centro mokslininkų tyrimų sezonas jau prasideda, pradinius tyrimo rezultatus planuojama turėti dar šių metų pabaigoje, suplanuoti kompleksiniai tyrimai truks 3 metus.
Gamtos tyrimų centras (GTC) yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kuriame vykdomi gamtos mokslų srities moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.
Mokslo projektas „Vietinių ir svetimžemių augalų bei erkių rūšių sambūvis pakelėse” finansuojamos Lietuvos Mokslo tarybos pagal paraišką Nr. S-MIP-23-1.
