Raseiniuose vyko apskritojo stalo diskusija apie migrantų iš trečiųjų šalių padėtį Lietuvoje, visuomenės požiūrį į juos, jų galimybes integruotis į visuomenę ir įsidarbinti. Renginyje dalyvavo Raseinių krašto gyventojai, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai. Diskusijos dalyviai aptarė migrantų iš trečiųjų šalių padėtį Raseinių krašte, dalijosi asmeninėmis patirtimis bei diskutavo apie įvairialypį visuomenės požiūrį į imigrantus
Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė įvairūs pranešimai apie tai, kaip asmenys iš trečiųjų šalių yra galimai apgaudinėjami ir išnaudojami, naudojant itin suktas įdarbinimo ir komandiruočių formavimo schemas. Žvelgiant į kiek platesnį vaizdą, galėtume konstatuoti, kad per pastaruosius kelerius metu Lietuva susidūrė su keliomis neplanuotomis ir didelėmis migrantų iš trečiųjų šalių atvykimo bangomis: nuo nelegaliai valstybės sieną kertančių migrantų iš Baltarusijos pusės, nuo afganistaniečių, kurie praeityje talkino lietuviams ir NATO, ir buvo priversti bėgti nuo Talibano režimo, iki kelių dešimčių tūkstančių ukrainiečių, kurie turėjo palikti savo gimtinę dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje.
Reaguojant į susidariusią situaciją balandžio 25 dieną Raseiniuose vyko apskritojo stalo diskusija apie migrantų iš trečiųjų šalių padėtį Lietuvoje, visuomenės požiūrį į juos, jų galimybes integruotis į visuomenę ir įsidarbinti. Renginyje dalyvavo Raseinių krašto gyventojai, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai. Diskusijos dalyviai aptarė migrantų iš trečiųjų šalių padėtį Raseinių krašte, dalijosi asmeninėmis patirtimis bei diskutavo apie įvairialypį visuomenės požiūrį į imigrantus.
Diskutuojant apie tai, ar visuomenė yra pasirengusi priimti didesnį nei įprastai kiekį migrantų iš trečiųjų šalių prisiminėme, kad lietuviai kadaise vakarų valstybėse taip pat buvo traktuojami kaip migrantai iš trečiųjų šalių, bet buvo ten priimti, galėjo įsidarbinti ir kurti savo gyvenimus. Diskusijos dalyviai sutiko su tuo, kad bet kuris asmuo, nesvarbu, iš kurios valstybės bebūtų, visų pirma, yra žmogus ir, vertinant jo galimybes integruotis visuomenę, yra vertinama ne asmens kilmė, religija, odos spalva, o motyvacija įsitraukti į vietos bendruomenės gyvenimą naujoje šalyje, charakterio savybės, kvalifikacija ir turima darbo patirtis. Šios savybės yra svarbiausios, nes jos garantuoja, kad migrantai iš trečiųjų šalių galės sėkmingai integruotis į visuomenę ir darbo rinką.
Vienas iš diskusijos moderatorių Visuomenės ir verslo plėtros instituto vadovas Vladas Polevičius pabrėžė, kad: „visuomet svarbu atminti, kad migrantai yra svarbi visuomenės dalis ir reikia skirti pakankamai dėmesio jų problemoms ir poreikiams, kad jie galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime ir būti integruoti į darbo rinką“.
Tačiau, renginio dalyviai atkreipė dėmesį į tai, jog dabartinė situacija, kai daugelis darbo skelbimų yra pateikiami tik lietuvių kalba, ypač regionuose, gali sudaryti kliūtis atvykstančių migrantų įsidarbinimo procese. O ir darbe ne retai reikia mokėti lietuvių kalbą, todėl migrantai iš trečiųjų šalių dažnai įdarbinami tik nekvalifikuotose pozicijose. Tai gali turėti įtakos jų galimybėms integruotis į visuomenę ir gauti orų darbo užmokestį pagal turimą kvalifikaciją ir profesinius gebėjimus.
Diskusijos moderatorė Visuomenės ir verslo plėtros instituto projektų vadovė Aistė Rutkauskienė minėjo, kad: „vis dėl to visuomenės vertinimas migrantų iš trečiųjų šalių įsidarbinimo atžvilgiu yra vienas iš sudėtingų ir jautrių klausimų ir žmonių požiūris šia tema yra nevienareikšmis. Kai kurių žmonių nuomone migrantai yra privalumas, nes jie padeda išspręsti darbo jėgos stygių ir gali atnešti naujas idėjas, o kitų nuomone, jie galimai kelia grėsmę vietos kultūrai ir sudaro konkurenciją įsidarbinant lietuviams. Manau, kad svarbu skirti dėmesį, kaip mes į migrantus žvelgiame ir kaip juos matome savo visuomenėje“.
Renginyje dalyvavusi Raseinių krašto gyventoja Jurga Bulotienė užsiminė, kad padėdama migrantams įsikurti, mokydama juos lietuvių kalbos bei prisidėdama prie darbo galimybių jiems paieškos, neretai susilaukia artimųjų komentarų, neva, jos pagalba migrantams iš trečiųjų šalių yra bevertė ir niekam nereikalinga.
Viešosios įstaigos „Atrask Raseinius“ direktorius Arnas Zmitra komentavo, kad nors pasaulio yra matęs nemažai ir įvairios kultūros bei jų skirtingumas jį žavi, tačiau visgi dar visai neseniai Raseiniuose tokio didelio kiekio užsieniečių iš tolimųjų kraštų nebuvo, todėl dar reikės laiko, kol vietos gyventojai ir verslai įpras gyventi kartu su asmenimis, kurių kultūra lietuviams yra tolima.
Galiausiai diskusijos dalyviai rekomendavo gerinti multikultūralizmo ir tolerancijos darbo rinkoje kultūrą, taip organizuoti renginius, skirtus padėti atvykstančių migrantų iš trečiųjų šalių integracijos į visuomenę, įsidarbinimo galimybėms ir jų gerovei. Šios iniciatyvos ne tik padėtų migrantams įsidarbinti, bet taip pat prisidėtų prie ekonomikos augimo ir socialinės integracijos.
Apskritojo stalo diskusija yra projekto „Tvari darbo migracijos politika žmonių gerovei“ viena iš veiklų ir yra finansuojama Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis.
