Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Tai gera proga priminti, kuo reikėtų pasirūpinti, kad vaikai būtų saugūs. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per penkerius metus gaisruose žuvo 8 vaikai, jų metu traumas patyrė 27. Kaip rodo ugniagesių gelbėtojų statistika, per tą patį laiką vandens telkiniuose nuskendo 30 vaikų.
Šiemet gelbėjimo darbų metu išgelbėta 13 vaikų, gaisruose vaikų aukų pavyko išvengti, o traumas juose patyrė 4 vaikai. Iš vandens telkinių šiemet ugniagesiai ištraukė 31 skenduolį, iš jų 2 vaikus. Pernai gaisruose išgelbėti 3 vaikai, o gelbėjimo darbų metu – 40 vaikų.
Pasak Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Lauros Jataikinos, svarbiausia – nepalikti vaikų be suaugusiųjų priežiūros.
„Vaikai yra nenuspėjami. Jiems galima daug ką paaiškinti, bet kaip jie pasielgs vienoje ar kitoje situacijoje – labai sunku nuspėti. Vaikai visada itin mėgsta išbandyti tai, ką suaugusieji draudžia“, – teigia pareigūnė, dalydamasi gyvenimiška patirtimi.
Kaip tėvams pasirūpinti vaikų saugumu? „Vaikui turime paaiškinti, kodėl negalima vienaip ar kitaip elgtis, ir kas atsitiktų, jeigu jis paimtų degtukus, žirkles, peilį ar kitą pavojų galintį kelti daiktą. Žinoma, pirmiausia tokie daiktai neturėtų būti vaikams pasiekiami. Aiškinant apie pavojus ir daiktų paskirtį reikėtų pasitelkti ne tik žinias, bet ir kūrybingumą. Galima parodyti pamokančius filmukus, pasidalinti savo patirtimi, įdomiai papasakoti apie konkrečius įvykius, patariant, kaip elgtis, kad nelaimių būtų išvengta“, – vardija L. Jataikina. Jos teigimu, labai svarbus ir pačių tėvų elgesys. Jei tėvai nepaiso saugaus elgesio taisyklių, taip dažniausiai elgsis ir jų vaikai.
Pareigūnė pataria nevengti su vaikais kalbėtis apie nelaimes: „Geriau vaikus paruošti ir neslėpti, kad yra ir kita gyvenimo pusė. Svarbu juos supažindinti su pavojingomis vietomis ir situacijomis, kad vaikai žinotų, koks pavojus jų tyko. Negąsdinti, o ramiai ir įtaigiai paaiškinti. Svarbu, kad įvykus nelaimei, vaikas nepanikuotų, kad žinotų, kada reikia skambinti telefono numeriu 112, o iškilus pavojui, saugiai išeitų iš patalpų“, – teigia ji.
Be to, labai svarbu, kad tėvai su vaikais bendrautų, atsakytų į jų klausimus. Beje, daugelį naudingų įgūdžių vaikams galima įdiegti žaidimų metu. „Vaikai yra labai skirtingi. Vykdydami prevencines akcijas ar švietėjišką veiklą lankomės mokyklose ir pastebime, kad yra šešiamečių, žinančių atsakymus į daugelį klausimų, bet yra ir tokių vaikų, kurie nesidomi, nežino, nenori žinoti, nes jiems tiesiog tai neįdomu. Vaikai yra vaikai, bet juos auklėja ir už jų saugumą pirmiausia atsako tėvai“, – tvirtina L. Jataikina.
Vykdydama prevencines akcijas ir lankydama gyventojus socialiniuose būstuose, stebėdama žmonių gyvenamąją aplinką, pareigūnė pastebi, kad šiuolaikiniai tėvai labai mažai dėmesio skiria savo vaikams: „Technologijų amžiuje tėvai paskendę telefonuose, kompiuteriuose. Tą patį jie diegia ir vaikams, kad šie jiems netrukdytų, duoda vaikams mobilųjį telefoną ir tikisi ramybės. Socialiniuose būstuose situacija dažniausiai kita: naujausių technologijų nelabai yra, bet tėvai, deja, neretai turi kitą užsiėmimą… Vaikai taip pat lieka nuošalyje. O mokykla ne visada gali užkamšyti visas spragas“.
L. Jataikina su vyru augina tris vaikus: trejų metų dvynukes ir dvylikametį sūnų. „Mūsų trimetės dar nesuvokia, kad jeigu jos paims žirkles ar kitą aštrų daiktą, gali atsitikti nelaimė. Dvynukės su pasauliu susipažįsta per knygutes, spalvindamos jas arba klausydamos joms skaitomų pasakų, istorijų. Paaugliui sūnui mokykloje yra dėstoma pamoka „Žmogaus sauga“. Jis su pagrindiniais saugos principais yra supažindintas ir namie, bet, manau, tokių žinių niekada nebus per daug. Be to, jis yra smalsus, domisi mano darbu, jam tai įdomu“, – pasakoja pareigūnė.
L. Jataikina Vilniaus PGV dirba jau aštuonerius metus. Vilniaus Gedimino technikos universitete ji yra baigusi gaisrinės saugos specialybę. Ji beveik devynerius metus dirbo Lietuvos kariuomenėje, kur buvo atsakinga už statinių priežiūrą, vėliau – už gaisrinę saugą. Jauna specialistė visada norėjo dirbti tik pagal specialybę, tad perėjo į Vilniaus PGV. „Džiaugiuosi, kad galiu rūpintis žmonių saugumu. Mėgstu savo darbą ir jaučiuosi savo vietoje“, – sako ji.
