Susiduriama ir su situacijomis, kuomet skęstantį vaiką gelbėja artimas šeimos narys ir nuskęsta keli asmenys vienu metu. S. Greičiaus teigimu, norint išgelbėti skęstantįjį reikia gebėti nuplaukti kelis šimtus metrų, būti fiziškai pasiruošusiam.
Nuskendusių asmenų skaičius būtų mažesnis, jei gyventojai nesimaudytų nesaugiuose, neįrengtuose paplūdimiuose, kur nėra gelbėjimosi priemonių, sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius.
„Galima išskirti dvi tokias kryptis – tai žmogaus gebėjimai elgtis prie vandens, mokėjimas plaukti, kitas – maudymasis saugiose vietose. Mes turbūt esame rekordininkai pagal maudymąsi neoficialiuose paplūdimiuose“, – LRT radijui sakė S. Greičius.
Anot jo, oficialiuose paplūdimiuose, kur budi gelbėtojai, yra gelbėjimo priemonės, įvykus skendimui išgelbėjimo procentas yra didelis.
Pernai panašiu laikotarpiu liepą buvo išgelbėtas 21 žmogus, šiais metais – 31. PAGD duomenimis, šiemet nuskendo 58 žmonės, pernai per tą patį laiką – 63.
„Operatyviau sureaguota, išgelbėta daugiau, bet turbūt didžioji problema yra ta, kad daugelis tiek suaugusių, tiek vaikų, maudosi kažkokiuose tvenkiniuose, kur nėra oficialių maudymosi vietų įrengta, nėra gelbėtojų, nėra gelbėjimo priemonių ir tad, jei žmogus jau pradėjo skęsti, tai jo situacija ženkliai labiau komplikuota“, – kalbėjo PAGD direktorius.
Pasak jo, susiduriama ir su situacijomis, kuomet skęstantį vaiką gelbėja artimas šeimos narys ir nuskęsta keli asmenys vienu metu. S. Greičiaus teigimu, norint išgelbėti skęstantįjį reikia gebėti nuplaukti kelis šimtus metrų, būti fiziškai pasiruošusiam.
PAGD šią vasarą inicijavo procesą įrengti gelbėjimo priemonės tuose paplūdimiuose, kur gelbėtojų nesama, tačiau žinoma, kad vietos gyventojai maudosi.
Anot S. Greičiaus, jau vyko susitikimas su Vilniaus rajono meru, seniūnais.
„Seniūnai geriausiai žino, kur eina maudytis vaikai, kur eina gyventojai. Jei ten nėra oficialaus paplūdimio, tai mūsų raginimas įrengi stendą su gelbėjimo ratu, kad būtų virvė. Jei žmogus skęsta, kad greta esantys nesmarkiai rizikuodami galėtų išgelbėti, nes nesant gelbėjimo priemonių, gelbėjimo situacija būna sudėtinga“, – sakė PAGD vadovas.
Anot jo, Vilniaus rajonas jau vykdo pirkimo procedūras ir tikėtina, kad kai kuriose populiariose maudynių vietose gelbėjimo priemonės atsiras.
S. Greičius ragina pasekti šiuo pavyzdžiu ir pačius gyventojus, kurių vaikai eina maudytis prie greta namų esančių telkinių.
„Turime pavyzdį, kai gyventojai, šiuo atveju konkrečiai mūsų pareigūnas, pats savo iniciatyva nupirko, įrengė. Manau, gyventojai, kurių vaikai eina maudytis, jei savivaldybė nenupirko, gelbėjimo ratas nėra didelė finansinė našta keliems kaimynams nupirkti ir įrengti“, – sakė vadovas.
Anot jo, tiek avarijose, tiek gaisruose ar skęstant apie keturis kartus dažniau žūva vyrai.
