Stebint streikuojantiems mokytojams, Seimas antradienį pradėjo 2024 metų biudžeto priėmimą.
Tai yra priešpaskutinis biudžetas, kurį rengė ši Vyriausybė, ir paskutinis, kurį priims šios kadencijos Seimas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė parlamentarus informuoja, kokie paskutiniai Seimo narių siūlymai dėl papildomų viešųjų išlaidų sulaukė Vyriausybės paramos.
Ministrų kabinetas biudžeto priėmimo išvakarėse pritarė keliems valdančiųjų siūlymams, kurie išlaidas didins beveik 650 tūkst. eurų, tačiau daugelio iniciatyvų nepalaikė.
Seimas dar turi galimybę patvirtinti Vyriausybės neparemtas išlaidas, bet tam reikia, kad už konkretų pasiūlymą balsuotų ne mažiau kaip pusė – 71 – parlamentarų.
Valdančiųjų konservatorių vadovybė įpareigojo frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus valstybės biudžetui, kurie suderinti su Vyriausybe.
Keli parlamentarai ant savo stalų išsikabino plakatus su užrašais „Išgirskite mokytojus“, taip ragindami parlamentarus pritarti jų siūlymams labiau didinti mokytojų algas, negu kad siūlo Vyriausybė.
Vyriausybė siūlo mokytojams algas kitąmet didinti dviem etapais – nuo sausio ir rugsėjo – po 10 procentų ir teigia, kad taip įgyvendins įsipareigojimą, jog 2024 metais mokytojo alga pasiektų 130 proc. vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio.
Streikuojanti Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga, kurios dalis narių antradienį Seimo plenarinių posėdžių salės balkone stebi biudžeto priėmimą, prašo pritarti dalies opozicijos siūlymui algas didinti tais pačiais dviem etapais po 15 procentų.
„Aš noriu, gerbiami Seimo nariai, kad pasisveikintumėte su pedagogais, su mokytojais, kurie atvyko šiandien pas mus iš visos Lietuvos, iš visų Lietuvos kampelių“, – Seimo posėdžio pradžioje sakė opozicinių „valstiečių“ atstovė Ligita Girskienė.
Svarbiausi skaičiai
Kitų metų biudžeto projekte numatoma, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,6 mlrd. eurų. Jo deficitas sieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Finansavimas kelių priežiūrai didinamas iki 872 mln. eurų.
Minimali mėnesio alga didėja 10 proc. – nuo 840 iki 924 eurų „ant popieriaus“, arba nuo 633 iki 709 eurų „į rankas“, jeigu žmogus nekaupia antroje pensijų pakopoje.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didėja 20 proc. arba 126 eurais iki 751 eurų, o nuo 58,63 euro iki 64,49 euro – mėnesinė įmoka savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo mokestį.
Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didės 70 eurų ir sieks 644 eurus. Vienišo asmens išmoka, mokamą vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, auga maždaug trimis eurais – iki 38,23 euro.
Vaiko pinigai kitąmet auga iki 96,25 euro per mėnesį, gausioms ir nepasiturinčioms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms – iki 152,9 euro, o vienkartinė išmoka gimus vaikui – iki 605 eurų.
Dėl didėjančio akcizo brangs alus, vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai.
Maitinimo sektoriui, sporto renginiams, klubams ir atlikėjams nebebus taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas – jiems teks mokėti 21 procentą. Lengvata išlieka tik viešbučiams, nes dėl jos neriboto taikymo pernai sutarė Seimas.
