Raseinių rajono savivaldybės informacija
2024 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūros Baltojoje salėje vyko iškilminga ceremonija: Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi asmenis, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido.
Šalies vadovas akcentavo, kad šie apdovanojimai liudija pagarbą tiems, kurie XX amžiaus viduryje susidūrė su tamsiausiomis žmogiškosios būties apraiškomis ir liko ištikimi savajai šviesai. Prezidento 2024 m. rugsėjo 18 d. dekretu Nr. 1K-71 „Dėl apdovanojimo žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“ buvo apdovanota 30 asmenų, visi po mirties. Tėvų, senelių ar prosenelių vardu apdovanojimus atsiėmė didvyrių artimieji.
Šių metų apdovanojimuose Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai (po mirties) buvo įteikti ir Raseinių krašte gyvenusiems bei žydų šeimą gelbėjusiems Antanui ir Onai Račiūnams, Antanui Račiūnui (Antano) ir Jonui Vaitkui. Apdovanojimus iš Lietuvos Respublikos Prezidento rankų priėmė artimieji: Rimas Račiūnas su žmona ir Erika Vaitkienė su sūnumi.
Apdovanojimą priėmusi Erika Vaitkienė pasakojo, kad toks įvertinimas iš Prezidento rankų verčia jaustis itin pakylėtai, didžiuotis savo giminės protėviais ir žavėtis jų drąsa, stiprybe bei žmogiškumu. Taip pat raseiniškė akcentavo, jog sužinojęs apie šį apdovanojimą ir įkvėptas didvyriško savo giminaičių poelgio, jos sūnus Erlandas pradėjo giliau domėtis visos šeimos istorija. Antano ir Onos Račiūnų anūkas Rimas Račiūnas, kuris atsiėmė apdovanojimą senelių vardu, pakalbintas taip pat pasakojo, jog ši žinia privertė pajausti dar didesnę pagarbą savo artimiesiems ir minėjo, kad aplinkiniai apie jo senelius visada atsiliepdavo kaip apie labai gerus, tikinčius ir garbingus žmones, todėl nenuostabu, kad karo metais jie ryžosi rizikuoti savo gyvybe dėl kitų žmonių išsaugojimo.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir raseiniškius į minėjimą atlydėjo pasveikinti Raseinių rajono savivaldybės vicemeras Mingaudas Tamaliūnas. Jis džiaugėsi galėdamas būti kartu su savo krašto žmonėmis, kuriems ši diena tapo įsimintinu įvykiu visam gyvenimui. Pasak jo, tai galima laikyti unikaliu atveju, nes bėgant metams darosi vis sunkiau patvirtinti įvairius istorinius faktus ir rasti tuos asmenis, kurie lemiamu metu sugebėjo išsaugoti žmogiškąsias vertybes. Paskutinį kartą raseiniškiams šis ženklas buvo įteiktas 2011 metais, todėl verta džiaugtis, jog vis dar pavyksta atrasti istorijos liudininkų ir padėkoti tiems, kurie to verti. Kalbėdamas apie šį apdovanojimą, vicemeras citavo posakį iš Babilono Talmudo, kuris išgraviruotas Pasaulio tautų teisuolių medalyje: „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėjai visą pasaulį“.
Žydus gelbėjusių Račiūnų ir Vaitkų šeimų nariams 2007 m. buvo suteiktas ir Pasaulio tautų teisuolio vardas. Šis statusas skiriamas žmogui, kuris būdamas kitos tautybės nei žydas, Holokausto metu rizikuodamas savo gyvybe, gelbėjo žydus. Šių žmonių drąsa buvo visiška priešingybė Holokausto metu pasireiškusiam abejingumui ir priešiškumui. Nepaisydami vyravusios pasaulinės krypties, gelbėtojai žiūrėjo į žydus, kaip į tokius pačius žmones, kurie tapo žmogiškumo ir moralinių įsipareigojimų dalimi.
Kiekvieno išgelbėto žmogaus istorija yra unikali ir liudija persekiojamų žmonių kovą dėl gyvybės ir žydų gelbėtojų drąsą, ištvermę, sumanumą, pasiaukojimą. Kiek tiksliai tokių gelbėtojų buvo – ko gero, neįmanoma nustatyti. Dėl veiklos rizikingumo gelbėtojai tai kartais slėpė ir nuo artimiausių šeimos narių, apie žydų gelbėjimą vengta kalbėti net po karo. Bėgant metams kraupių įvykių liudininkų mažėja, tačiau mirčiai pasmerktų žmonių patirtos kančios, pasipriešinimas nužmoginimui mus jaudina iki šiol.
Plačiau su žydų gelbėtojų ir išgelbėtų asmenų istorijas galite susipažinti ČIA>