Airinas Jermolajevas, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkas
Nuolat brangstantis žmonių gyvenimas ir geopolitiniai iššūkiai yra aplinkybės, kurios lemia didesnį valstybės vaidmenį. Lygių švietimo galimybių užtikrinimas, sveikata, socialinis saugumas, aplinka be taršos, regionų vystymas, smulkaus ir vidutinio verslo aplinkos gerinimas ir kiti kertiniai iššūkiai tampa prioritetu, kuris stiprins valstybę ir gerins žmonių gyvenimus.
Be išorinių grėsmių, bene didžiausias šiandienos iššūkis – prieš infliaciją nukreipta Europos centrinio banko politika. ilgą laiką palaipsniui keltos bazinių palūkanų normos suvaldė infliaciją, tačiau tokios politikos padariniai Lietuvai buvo ir tebėra itin skaudūs. Greičiausiai tai efektyviausia priemonė kovojant su kylančia infliacija, dėl kurios lėtėjo ar nuosmukį patyrė ekonomika, tačiau jos suvaldymas nugulė ant eilinių gyventojų pečių.
Būsto paskolas paėmusias šeimas prislėgė nepakeliamos būsto paskolų palūkanos, maisto ir kitų būtiniausių produktų kainos kilo kaip ant mielių, o smulkusis ir vidutinis verslas susidūrė su problemomis dėl sumažėjusių galimybių skolintis veiklos vystymui ir kritusio vartojimo.
Vienas iš lemiamų, Lietuvos ekonomikos augimui svarbų poveikį darančių veiksnių – privatusis vartojimas. Akivaizdu, jog namų ūkiai susidūrę su ženkliai didesne paskolų našta mažiau vartojo, o tai lėmė ekonomikos ir daugelio sektorių, tarp kurių ir smulkus bei vidutinis verslas stagnaciją. Akivaizdu, kad Lietuvos ekonomika pamažu grįžta į augimo kelią, bet tam reikės didesnės valstybės pagalbos smulkiems ir vidutiniams verslams bei kitiems sektoriams.
Valstybės dėmesio reikia šalyje vykstantiems viešiesiems pirkimams. Siekiant sudaryti geresnes galimybes smulkiam verslui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, būtina supaprastinti jų reikalavimus ir procedūras. Procedūros turi būti trumpesnės, aiškesnės ir skaidresnės, o regionuose vykstančius viešuosius pirkimus, skatinant vietos smulkųjį ir vidutinį verslą bei rūpinantis aplinka, galima organizuoti žemės ūkio taikomu, skatinančio vietos ūkininkus, trumposios maisto tiekimo grandinės principu.
Visi puikiai suprantame, jog mokesčių reforma Lietuvoje neišvengiama, tačiau raginame I. Šimonytę buldozeriu nestumti šios reformos ir nebandyti jos žūtbūt priimti iki kadencijos pabaigos. Ne kartą išsakyta kritika dešiniųjų ruoštai mokesčių reformai niekur nedingo. Užtenka vien naują nekilnojamojo turto mokestį ir jo visuomenėje sukeltą ažiotažą prisiminti, kad suprastume, kaip visuomenė, o tame tarpe ir smulkusis verslas reaguos į daug kritikos sulaukusius planuojamus mokestinius pakeitimus.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ne kartą pabrėžė, kad visi mokesčiai turi būti suprantami, teisingi, o jų surenkama tiek, kad būtų užtikrinamos kokybiškos viešosios paslaugos. Būtina laikytis ne tik šio principo, tačiau ir atsižvelgi į sektorių galimybes. Akivaizdu, šiandien nauji, papildomi mokesčiai smulkiam verslui gali būti pražūtingi, todėl kelti mokestinę bazę reikėtų ne tiems, kurie vos galą su galu suduria, o didžiosioms korporacijos bei tiems, kas šiandien piktnaudžiauja įvairiomis mokestinėmis lengvatomis ir menkai prisideda prie šalies biudžeto.
Ne tik sąžiningi mokesčiai, tačiau ir ekonomikos skatinimas yra vienas svarbiausių aspektų. Didėjant krašto gynybos biudžetui bei siekiant gyventojams užtikrinti didesnį kokybiškų socialinių, sveikatos, švietimo ir kitų viešųjų paslaugų prieinamumą būtina skatinti šalies ekonomiką.
Viena efektyviausių priemonių ekonomikos skatinimui gali būti valstybinio plėtros banko steigimas. Jo veikla nekeltų grėsmės konkurencijai rinkoje, bet siektų pritraukti ir reikšmingus privačius išteklius visuomenei svarbiems projektams finansuoti. Valstybinis plėtros bankas galėtų finansinėmis priemonėmis prisidėti ne tik prie valstybinės būsto politikos, daugiabučių renovacijos, energetikos ir kelių infrastruktūros finansavimo, žemės ūkio modernizavimo, bet ir smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo.
Matant sėkmingą jaunųjų ūkininkų programą, panašios priemonės, siekiant skatinti regionų plėtrą, galėtų būti įgyvendinamos ir skatinant jaunimo užimtumą bei verslumą. Jauniesiems verslininkams, kuriantiems smulkų ir vidutinį verslą, turi būti suteiktos mokestinės paskatos, leidžiančios įsitvirtinti rinkoje. Vienas iš tokių pavyzdžių – ES valstybėse narėse taikomos pasiteisinusias gyventojų pajamų mokesčio lengvatos jaunuoliams iki 26 metų.
Tai tik keli aspektai, kurie neabejotinai prisidėtų ne tik prie smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo, tačiau ir prie Lietuvos ekonomikos augimo, regionų plėtros bei šalies saugumo. Esame pasirinkimo kryžkelėje.
Bus apmokėta iš LSDP PK sąskaitos
