Arnas Zmitra: Istorinė atmintis Raseinių krašte 2024 metais

Parengė istorikas Arnas Zmitra

Istorinė atmintis – sudėtingas ir daugiaprasmis reiškinys, literatūroje apibrėžiamas įvairiai. Taip ir nepatvirtintame Tautos istorinės atminties įstatyme ši sąvoka įvardijama kaip „visuomeninė atmintis, apimanti Tautai būdingus, jos egzistencijai reikšmingus praeities ir dabarties įvykius, vietoves, istorinius vyksmus ir kitus įsimintinus reiškinius, atitinkančius tradicijas, papročius, kultūrą, teisę ir valstybės raidą“. Tai rodo, jog istorinė atmintis yra neatsiejama nuo tautinio tapatumo kūrimo, padeda suvokti ir sutvarkyti praeitį. Dar daugiau – ji tampa ypatingai svarbi bendruomenės stiprinimui greitų pokyčių laikotarpiu, kai visuomenė, politika, ekonomika ir kultūra patiria spartų virsmą.

2024 metai Raseinių krašto istoriniai atminčiai buvo gana dosnūs. Pavasarį, gegužės 9 d., raseiniškiai pratęsė 2004 m. istorinį įvykį, švęsdami Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-metį, atsodino keturis ąžuolų giraitės ąžuolus, esančius Raseinių Maironio parke, skirtus paminėti įstojimą į ES. Prieš 20 metų prie Raseinių rajono kultūros centro pasodinta 10 keturiolikos metų amžiaus ąžuolų. Tokio amžiaus ąžuolai pasirinkti neatsitiktinai – 2004 metų pavasarį sukako 14 metų nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Skaičius 10 taip pat simboliškas – 2004 m. gegužės 1 d. į ES buvo priimta 10 šalių. Praėjus 20 metų, iš dešimties pasodintų ąžuolų augo šeši. Suprasdami šios simbolikos svarbą, savivaldybės vadovai, specialistai bei atsakingos įstaigos inicijavo keturių ąžuolų atsodinimą, taip atgaivindami istorinę prasmę.

Birželio mėnesį Betygaloje buvo įrengtas atminties ženklas buvusios Betygalos sinagogos vietoje. Tai tęstinė VšĮ „Atrask Raseinius“ bei Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo veikla, kai Raseinių rajono miesteliuose pažymimos vietos, kuriose stovėjo žydų sinagogos. Ankstesniais metais tokie patys ženklai iškilo Viduklėje, Šiluvoje, Nemakščiuose. Toks ženklas yra sukurtas ir paruoštas pastatymui Girkalnyje, tikimasi, kad tai pavyks padaryti 2025 m. Nežinantiems priminsiu, jog Ariogaloje 2021 m. buvo atidengtas buvusio sinagogų komplekso memorialas. Jame atkurtas didžiosios sinagogos pastato kontūro fragmentas, taip sukuriant lokalią memorialinę teritoriją, kaip buvusio geto simbolį. Ateičiai lieka svarbus darbas – įamžinti Raseinių didžiosios sinagogos vietą. Kada tai įvyks? Sunku atsakyti.

Rugsėjo 5-ąją atidengtas paminklas archeologui, dailininkui, muziejininkui, visuomenininkui Tadui Daugirdui (paminklo autorius – Marius Norkus). Dar 2021 m. Raseinių rajono savivaldybės taryba suteikė senajai Ariogalos turgaus aikštei T. Daugirdo vardą. Tai vienas žymiausių Ariogalos krašto žmonių. Sutvarkius aikštę ir ją dedikavus T. Daugirdui kilo sumanymas pastatyti jam atminimo ženklą. Pradžioje galvota apie atminimo lentą, vėliau nuspręsta pastatyti solidų paminklą, kad naujas objektas taptų traukos tašku ne tik vietiniams, bet ir turistams. Tai pavyko padaryti ir šiandien Ariogala gali didžiuotis solidžiu paminklu T. Daugirdui. Jame vaizduojamas Daugirdų šeimos herbas – gulbė, o pats paminklas primena baltų papuošalą – lankinę segę, simbolizuojančią archeologiją ir meną, lydėjusius T. Daugirdą visą gyvenimą. Paminklo kompozicijoje dominuoja vertikali obelisko forma.

Rugsėjis raseiniškiams priminė Šaltinio kvartalo istoriją. Prie Magdės šulinio VšĮ „Atrask Raseinius“ sumanymu buvo surengta Prano Lazdausko (1926-1998) fotografijų paroda, pavadinta „Nuo „varlynės“ iki Šaltinio kvartalo“. P. Lazdauskas buvo pedagogas, visuomenės veikėjas, kuris aktyviai domėjosi fotografija ir yra įamžinęs ne vieną Raseinių miesto vaizdą. Miesto gyventojai ir svečiai parodoje galėjo stebėti kaip keitėsi miestas paskutiniais XX a. dešimtmečiais.
Lapkričio 15-ąją įvyko skulptūros „Kumelaitė Kukučio ausy“ atidengimo ceremonija (skulptūros autorius – Donatas Repeika). Tai ketvirtoji skulptūra Raseinių mieste kviečianti prisiminti rašytoją, poetą, Raseinių rajono garbės pilietį Marcelijų Martinaitį ir jo sukurtą literatūrinį personažą Kukutį. Skulptūros autorius D. Repeika, kūrybingai panaudojo daugelį metų šioje vietoje gulėjusį akmenį. Akmenyje iškalta masyvi ausis, kurios viduje slypi kumelaitės skulptūra, o kitoje akmens pusėje išgraviruota baladės „Kumelaitė Kukučio ausy“ ištrauka. Skaitytojams priminsiu – 2023 m. gruodį viena Raseinių miesto gatvė pervadinta Marcelijaus Martinaičio vardu, taip puoselėjant šio asmens atminimą Raseinių krašte.
Lapkričio 22-ąją, Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse, Ariogaloje iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščiui Vyteniui (autorius – Raimundas Dzimidavičius). Ši data pasirinkta neatsitiktinai – kunigaikštis Vytenis buvo ne tik talentingas karo vadas, bet ir ryžtingas Lietuvos gynėjas, kurio nuopelnai saugant mūsų valstybės laisvę ir Nepriklausomybę išlieka svarbūs ir šiandien. Projektą „Istorinės atminties parkas 2024“, kurio metu buvo sukurtas šis paminklas, inicijavo visuomeninė organizacija „Ariogalos santara“. Paminklas išsiskiria ne tik savo istorine reikšme, bet ir įspūdinga vieta – jis stovi ant Dubysos upės šlaito, nuo kurio atsiveria nuostabi panorama. Prisiminus Tadą Daugirdą ir kunigaikštį Vytenį galima teigti, jog praėjęs ruduo buvo itin dosnus istorijos mylėtojams ir papildė Ariogalos istorinės atminties klodus.

Baigiantis metams, gruodžio 14-ąją, Pušynės miške Kėdainių rajone, kur kadaise buvo Lietuvos partizanų stovykla, įvyko Pušynės mūšio 80-ųjų metinių minėjimas. Jo metu atidengtas paminklas (autorius – Vytautas Ulevičius). Nors ir ne Raseinių rajono teritorijoje, tačiau Raseinių krašto istoriniai atminčiai tai itin svarbus akcentas, nes liudija mūsų krašto pasipriešinimo okupantams kovas. 1944 m. Šilainių ir Pagynėvės kaimų apylinkių Pušynės (Paliepių) ir gretimuose miškuose buvo įsikūręs didelis, apie 300 vyrų partizanų junginys, kuriam vadovavo buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas Vladas Pabarčius. Pagrindinėje partizanų stovykloje buvo apie trylika mažesnių ir didesnių įvairios paskirties slėptuvių-bunkerių, įrengti gynybiniai įtvirtinimai. 1944 m. gruodžio 15 d. stovyklą iš trijų pusių – Krakių, Josvainių ir Ariogalos – apsupo ir puolė NKVD užnugario apsaugos kariuomenės 13-ojo pasienio pulko kariuomenės daliniai. Pirmąsias atakas, nors ir su nemenkais nuostoliais, partizanams pavyko organizuotai atmušti. Priešams nesitikint, atokiau, prie sudegintos Vlado Venslausko sodybos ir girininkijos pastatų stovėjusią jų autokoloną, besirikiuojančius kareivius, stipriai apšaudė atėję į pagalbą ltn. Kazio Bandžiaus-Pakarklio ir Antano Sibičio vadovaujami partizanai. Šį rusų dalinį partizanai visiškai sumušė. Priešams pakrikus, dalis V. Pabarčiaus vadovaujamo dalinio pasitraukė į Lenčių mišką, dalis išsiskirstė mažomis grupelėmis.
Istorinė atmintis yra gyvas procesas, kuriuo nuolat kuriamas ryšys tarp praeities, dabarties ir ateities, išlaikant tautinio identiteto pagrindą. 2024-ieji Raseinių rajone tapo metais, kai įvairios iniciatyvos ir įvykiai ne tik priminė svarbius istorinius momentus, bet ir subūrė bendruomenę, puoselėjančią istorinę sąmonę. Nuo naujai pastatytų paminklų iki reikšmingų renginių – kiekvienas šių įvykių liudija tradicijų ir vertybių tęstinumą, perduodamą ateities kartoms.