Cukrinis diabetas (CD) arba cukraligė – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai. Susirgus CD keičiasi tiek ligonio, tiek jo šeimos narių gyvenimo būdas, o tarp mūsų gajūs neteisingi stereotipai, kurie šia liga sergančiuosius vis dar išskiria iš visuomenės. „Diabetas tarsi šešėlis, jo nematai, bet jis visuomet šalia. Liga pakeičia kasdienybę, tačiau tai nėra nuosprendis tavo gyvenimui“, – savo patirtimi dalinosi mama, kurios paaugliui nustatytas I tipo diabetas. Savo istorija moteris dalinosi anonimiškai, gerbdama vaiko privatumą.
„Esu paauglio mama. Prieš ketverius metus mano vaikui nustatytas I tipo diabetas. Norėčiau savo mintimis pasidalinti todėl, kad tiek sergantys CD vaikai, paaugliai, tiek jų tėveliai žinotų, kad ši liga – iššūkis, su kuriuo galima gyventi pilnavertį gyvenimą“, – pokalbį pradėjo pašnekovė.
Kalbėdama apie laiką, kai iš medikų lūpų išgirdo savo vaiko diagnozę – diabetas – moters akyse sublizga ašaros. „Ši liga nematoma, bet ji nuolat šalia. Mūsų kasdienybė pasikeitė. Prasidėjo cukraus kiekio kraujyje matavimai, insulino leidimas ir kasdieninis, kruopštus angliavandenių skaičiavimas. O tai tarsi amerikietiški kalneliai. Jei insulino per daug, cukraus kiekis staiga nukrenta ir reikia užkąsti, jei per mažai – būtina papildoma insulino dozė. Jei vaikas aktyvus, sportuojantis tada reikia mažiau insulino. Net ir naktį būtina stebėti sensoriaus duomenis telefone, kad neįvyktų hipoglikemija (gali sutrikti visos gyvybinės funkcijos)“, – apie nuolatinį balanso ieškojimą kalbėjo diabetu sergančio paauglio mama.
Išgirdus diagnozę – diabetas, daugeliui iš po kojų išlįsta žemė. Tačiau pašnekovė sako, kad ši liga nėra nuosprendis, ar kliūtis siekti savo svajonių. Sergantiems CD tikrai nereikia aplinkinių užuojautos, pakanka supratimo ir palaikymo. „Mes, kalbantys apie gyvenimą su cukriniu diabetu norime, kad visuomenė suprastų ir nesistebėtų, kad kartais tenka ir viešai matuotis cukraus kiekį kraujyje ar leistis insuliną. „Cukrinukai“, taip švelniai vadinami vaikai sergantys CD, auga labai disciplinuoti, jie greitai išmoksta ir prisitaiko prie naujo gyvenimo būdo. O paaugliams, sergantiems diabetu, tenka dvigubas iššūkis. Savęs pažinimo, brendimo laikotarpis tampa sudėtingesnis. Norisi būti, kaip visi, tačiau turi gyventi pagal griežtas taisykles. Norisi maištauti, tačiau liga reikalauja griežtos disciplinos. Tad tiek paaugliams, tiek jų tėvams, tai nėra lengvas laikotarpis“,- kalbėjo mama, norinti, kad visuomenė suprastų šia liga sergančius vaikus ir paauglius.
„Mokykloje diabetas gali tapti iššūkiu. Ar mokytojai supras, kad vaikui reikia skubiai užkąsti? Ar draugai nesijuoks, kai teks susileisti insuliną? – kasdieniniais iššūkiais dalinosi mama ir pridūrė, – todėl mes norime, kad visuomenė kuo daugiau sužinotų apie diabetu sergančius žmones. Ši liga nėra nuosprendis ar kliūtis. Svarbiausia mums – supratimas ir palaikymas“.
Nuolatiniai cukraus kiekio kraujyje matavimai, insulino injekcijos, greitas energijos kritimas viduryje dienos, tai sergančių CD fiziniai ir emociniai išbandymai. „Vaikai pavargsta aiškinti, kodėl jie turi užvalgyti, kad ir pamokos metu, kodėl negali tiesiog nevalgyti saldumynų, kodėl jiems reikia insulino. Tad mūsų visų: tėvų, mokytojų, draugų, klasiokų teisingos žinios apie diabetu sergančiųjų kasdienybę, labai palengvintų jų gyvenimus. CD sergantys vaikai tokie pat, kaip ir jų draugai, tik turi papildomą atsakomybę – kasdien atidžiai rūpintis savo sveikata“, – pokalbį apie požiūrį į CD sergančius vaikus, baigė pašnekovė.
Diabetu sergančius asmenis, jų šeimas vienija klubas „Diabeto IQ“. Šis klubas suteikia visą reikalingą informaciją, organizuoja paskaitas.
Kovo 14 d. 13 val. Raseinių ligoninėje vyks šio klubo organizuojama paskaita apie šiuolaikines cukrinio diabeto valdymo priemones.
Registracija į paskaitą:
https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScln9uuOjy9cPdtEjcLjvhcCjWY39xOuFntlrZ2fF89GOpWdw/viewform
