(BNS). Šiemet nustatyta brandos egzaminų išlaikymo kartelė yra per aukšta, todėl kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato bus pridėta po dešimt taškų, trečiadienį pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
„Nepaisant to, kad moksleivių pasiekimai yra geresni nei anksčiau, vertinant visus egzaminus, ne tik lietuvių kalbą, tapo akivaizdu, kad praėjusios valdžios nustatyta 35 taškų kartelė mokiniams yra per aukšta. Atsižvelgęs į tai, vertinimo komitetas nusprendė prie kiekvieno kandidato gauto galutinio taškų skaičiaus pridėti dešimt taškų“, – per spaudos konferenciją ministerijoje pranešė ji.
Pasak ministrės, dešimt taškų nepridėta tik prie lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultato, nes šio egzamino struktūra ir vertinimo kriterijai yra kitokie.
Be to, nuo vieno iki penkių taškų pridėta tiems, kurie pirmoje matematikos egzamino dalyje surinko 17–20 taškų ir pernai jiems, kitaip negu gavusiesiems mažiau taškų, surinkti taškai nebuvo indeksuojami.
„Taigi, atliepiame abiturientų lūkestį ir kompensuojame pereinamojo laikotarpio netolygumus“, – sakė R. Popovienė.
Svarsto nuleisti kartelę
Ministrė pranešė, kad šiemet egzaminų išlaikymo kartelės nuleisti nebuvo galima, nes tai prieštarautų teisės aktams, tačiau bus svarstoma ją koreguoti kitąmet.
„Galiu drąsiai pareikšti, kad ankstesnė ministerijos vadovybė neįvertino realių mokinių galimybių pasiekti aukštesnę, net 35 taškų kartelę. Šiandien iš gautų duomenų jau akivaizdu, kad ją reikės persvarstyti ir tai mes padarysime“, – tvirtino R. Popovienė.
Švietimo viceministro Jono Petkevičiaus teigimu, sprendimas net 19 taškų padidinti išlaikymo kartelę buvo per didelis, tą parodė neišlaikiusiųjų skaičius.
Jo duomenimis, dabar privalomo minimalaus 35 taškų skaičiaus nebūtų surinkę dukart daugiau abiturientų nei įprastai.
„Kai gavome iš vertinimo komisijų rezultatus, pamatėme, kad tikrai labai daug vaikų neišlaikytų egzamino pagal naują lygį, kad egzaminų pasislinkimo kreivė yra nenormali. (…) pamatėme, kad tas pakėlimas – 19 taškų, nuo 16 iki 35 buvo pasirinktas per skubotai“, – teigė viceministras.
„Todėl amortizuodami tą 19 taškų pakilimą, pridėjome dešimt taškų vaikams ir tuo pačiu subalansavome tą išlaikymo ribą, bet laikydamiesi lygiateisiškumo principo, kad tie vaikai, kurie jau tą ir 35 taškų ribą buvo perlipę, tada nusprendėme pridėti prie visų abiturientų taškų“, – aiškino jis.
Kokia išlaikymo kartelė turėtų būti taikoma kitąmet, dar bus tariamasi su ekspertais. J. Petkevičius svarstė, kad ji galėtų siekti 25 taškus.
Be reikalo nuogąstavo
R. Popovienė trečiadienį pranešė, kad nors moksleiviai nuogąstavo dėl prastų brandos egzaminų rezultatų, ši baimė nepasitvirtino.
Trečiadienį dėl to abiturientai prie Vyriausybės surengė mitingą.
„Įvertinus daugumos egzaminų rezultatus, galime konstatuoti, kad lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos A lygio rezultatai yra tikrai geri“, – tvirtino ministrė.
Pasak jos, lietuvių kalbos A lygio egzaminą išlaikė daugiau kaip 94 proc. moksleivių, neišlaikė perpus mažiau abiturientų nei pernai – 5 procentai.
„Lietuvių kalbos ir literatūros taškų vidurkis – beveik 60 proc., o rezultatas yra geriausias per dešimt metų“, – pažymėjo R. Popovienė.
Ji priminė, kad visi neišlaikiusieji lietuvių kalbos brandos egzamino netrukus jį galės perlaikyti.
Anot švietimo ministrės, matematikos A lygį pasirinkusiems moksleiviams šis egzaminas irgi buvo nesunkiai įveikiamas. Jį išlaikė beveik 85 proc. abiturientų, surinktas rekordinis skaičius šimtukų – 8 procentai.
„Viena vertus, tai gera žinia turint omenyje, kad ankstesnės ministerijos vadovybė priėmė sprendimą išlaikymo kartelę šiųmečiams abiturientams pakelti nuo 16 iki 35 taškų. Vis dėlto reikia pripažinti, kad ne pirmūnams išlaikyti egzaminą dėl to ta sudėtingiau“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Prasti B lygio egzaminų rezultatai
R. Popovienė atkreipė dėmesį, kad prastai atrodo matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminus B lygiu laikiusiųjų rezultatai.
B lygio (buvusio mokyklinio – BNS) lietuvių kalbos egzamino šiemet neišlaikė 31 proc. kandidatų ir matematikos egzamino – beveik 43 procentai.
„Reikia pastebėti, kad daugiau nei pusė neišlaikiusiųjų B lygio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino yra tautinių mažumų ir profesinių mokyklų mokiniai“, – sakė švietimo ministrė.
Anot jos, rezultatai rodo, kad matematikos egzaminą dalis moksleivių rinkosi be motyvacijos, rasta nemažai tiesiog tuščių darbų.
„Tai gali būti pasekmė to, kad matematikos egzamino praėjusios valdžios sprendimu reikalaujama stojant į bet kurią aukštąją mokyklą, išskyrus menų studijas. Taip pat matematikos egzaminą laikė 3 tūkst. daugiau moksleivių negu pernai, dėl to neišlaikymo lygis yra ir aukštesnis. Kol kas dar anksti kalbėti apie pokyčius dėl matematikos egzamino privalomumo, bet tai tikrai svarstysime“, – teigė ministrė.
Ji svarstė, kad matematikos egzaminas neturėtų būti privalomas tiems, kurie planuoja studijuoti humanitarines specialybes, pavyzdžiui, pedagogikos, užsienio kalbų ar psichologijos.
„Mano nuomonė yra ta, kad matematikos egzaminas tikrai neturėtų būti privalomas tiems jauniems žmonėms, kurie nori studijuoti humanitarines ir kitas specialybes, kur galbūt to nereikėtų“, – sakė R. Popovienė.
Anot jos, atsisakius privalomo matematikos egzamino stojant į aukštąją mokyklą, galbūt daugiau jaunuolių rinktųsi pedagogiką.
Iš viso egzaminus šiais metais laikė beveik 27 tūkst. vienuoliktokų ir daugiau nei 27 tūkst. dvyliktokų.
Liepos 11-ąją baigsis pakartotinė egzaminų sesija.
Pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 16 dienos, rezultatai po apeliacijų nagrinėjimo – iki liepos 25 dienos.
Norint baigti mokyklą ir įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas tik lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Matematikos egzaminas privalomas stojant į aukštąją mokyklą.
