UAB „Raseinių šilumos tinklai“ pagrindinis tikslas – užtikrinti Raseinių rajono šilumos vartotojų aprūpinimą centralizuotai tiekiama šiluma, tiekiamos energijos kokybę, atitinkančią galiojančius norminius dokumentus, ir jos tiekimo nepertraukiamumą. Todėl bendrovė nuolat siekia gerinti paslaugų kokybę, tenkinti vartotojų poreikius ir tobulinti gamybos technologiją bei diegti technikos naujoves. Tuo pačiu ieškomas balansas tarp mažiausios paslaugų kainos ir bendrovės pelningumo. Visa tai daroma siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas vartotojams, patenkinti akcininkų ir darbuotojų poreikius.
Kada įjungti šildymą daugiabutyje – gali nuspręsti patys gyventojai. Tam reikia surinkti daugumos balsus (50 proc. + 1 gyv.) ir apie tokį sprendimą pastato valdytojas turi pranešti šilumos tiekėjui. Šis, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, duoda leidimą pastato valdytojui arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui įjungti šildymo sistemą, jeigu tam nėra svarbių kliūčių. Tą reikėtų daryti, kad gyvenamose patalpose būtų šilčiau iki kol šildymo sezoną paskelbs savivaldybė. Tiesa, pradėjus šildytis anksčiau nei paskelbia savivaldybė, iki jo pradžios nepasiturintiems ir mažas pajamas gaunantiems gyventojams neskaičiuojamos kompensacijos už šildymą. Iš kitos pusės, kol lauke teigiama temperatūra, šilumos suvartojama mažai ir tie keli eurai už tas dienas nesudaro didelių išlaidų, tačiau sukuria jaukumą ir sveiką aplinką namuose.
Savivaldybės turi teisę pradėti šildyti pastatus savo nuožiūra, tačiau taip pat privalo užtikrinti sanitarines higienos sąlygas centralizuotai šildomuose gyvenamuose būstuose. Pažymėtina, kad apie 20 % Lietuvos daugiabučių jau turi individualų šildymo reguliavimą kiekviename bute, o didžioji dauguma daugiabučių aprūpinti automatiniais šilumos punktais. Tokie įrenginiai matuoja lauko temperatūrą ir atitinkamai reguliuoja šildymą. Taip išvengiama pastatų perkaitinimo ir taupiai naudojama šilumos energija. Taigi, kol lauke oras dar nėra labai šaltas, šilumos naudojama mažai, o taupyti gyventojų gerovės ir sveikatos sąskaita nėra geriausias sprendimas.
Kokybišką ir taupų šildymą kiekviename daugiabutyje užtikrintų moderni, subalansuota ir automatiškai šildymą reguliuojanti sistema. Tačiau, jeigu iki šiol nei „mažoji“, nei „didžioji“ renovacijos nepadarytos, belieka tikėtis, kad atsakingi asmenys ar įmonės bent jau tinkamai paruoš daugiabutį šildymo sistemai. Siekiant užtikrinti kokybišką ir saugų šilumos punkto bei sistemos eksploatavimą, prieš pradedant šildymo sezoną namas turi būti patikrintas ir paruoštas šildymui. Patikrinimo metu įsitikinama ar šildymo sistema tvarkinga, jeigu reikia atliekami reikiami remontai, profilaktikos darbai ir pan. Namo paruošimas šildymo sezonui patvirtinamas dokumentu „Pastato parengties šildymo sezonui aktas“. Šis dokumentas galioja tik vieną šildymo sezoną, jam pasibaigus ir prieš prasidedant naujam, dokumentas ruošiamas iš naujo.
Siekiant kokybiško šildymo gyvenamosiose patalpose, pradėjus pastato šildymą arba atnaujinus jį po remonto daugiabučių namų viršutinių aukštų gyventojai turi nuorinti šildymo sistemą, atsukdami nuorinimo ventilius, kurie įrengti prie atitinkamo šilumos įrenginio (radiatoriaus), arba leisti tai atlikti šildymo sistemų prižiūrėtojui. Šildymo sistemų prižiūrėtojai pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinį šilumos sunaudojimą šildymui, karšto vandens ruošimui ir jo cirkuliavimui (temperatūros palaikymui). Šie duomenys turi būti analizuojami ir teikiamos rekomendacijos pastato valdytojui ir gyventojams dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.
Didžiausi šalto oro srautai į patalpas patenka pro nesandarius langus ir duris. Tad natūralu, kad pirmiausia reiktų juos užsandarinti. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos galima užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis.
Nereikėtų užstatyti radiatorių baldais ar uždengti jų dekoratyvinėmis grotelėmis ar užuolaidomis. Didelių gabaritų baldus statykite prie išorinių sienų. Taip padidinsite galimybes šilumai iš radiatorių sklisti į kambario vidų, o šalčiui iš lauko – sumažinsite.
Saulėtomis šaltojo sezono dienomis atitraukite užuolaidas ar žaliuzes. Taip leisite saulės spinduliams apšviesti ir pašildyti Jūsų būstą. Naudokitės natūraliu šilumos šaltiniu – saule.
Kambariuose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 % infraraudonųjų spindulių ir sąlygoja patalpos oro temperatūros padidėjimą 1 – 2ºC.
Patalpas vėdinkite plačiai atidarę langus ir sukūrę trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpas, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu pamažu, bet ilgą laiką. Tokiu būdu į patalpas įeis pakankamai šviežio oro, bet nespės išeiti šiluma. Ventiliatorių naudokite tik gamindami maistą, nes jis ištraukia ir šilumą.
Išeidami, uždarykite langus ir orlaides. Prieškambarių, laiptinių ir kitų šaltų patalpų duris laikykite uždarytas.
Viena didžiausių klaidų, kurią dauguma gyventojų daro manydami, kad sumažins šildymo kaštus, tai šildymo atjungimas laiptinėse. Tai yra blogas sprendimas, kadangi siena tarp buto ir laiptinės yra gerokai plonesnė už namo išorines sienas, dėl to žemutinių aukštų gyventojai pajunta šaltį, drėgmę ir nukritusią temperatūrą butuose. Atrodo, lyg ir taupome šilumą, bet kai kurie kaimynai kenčia. Be to, gali atsirasti drėgmė ir pelėsis.
UAB „Raseinių šilumos tinklai“ informacija
